Iš 234 žmonių, kuriuos tyrė JAV Stanfordo medicinos universiteto mokslininkai, trys žmonės turėjo ląstelių, kurios buvo visiškai nejautrios juodligės toksinui. Tuo tarpu kitų tiriamųjų ląstelės buvo šimtus kartų jautresnės. Gali būti, kad panašiai kai kurių žmonių organizmai reaguoja ir į kitus virusus.
Daug mirtinų patogenų, įskaitant ŽIV, maliariją, raupsus ir hepatitą, sąveikauja su šeimininko genais, kad pradėtų daugintis tarp žmogaus ląstelių. Paveldėti tokių genų ekspresijos skirtumai lemia, kad žmonių organizmai nevienodai reaguoja į patogenus.
“Kiekvienas patogenas turi savitą strategiją, kaip apkrėsti organizmą”, - sakė Stanfordo mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Davidas Relmanas.
“Mes jau žinojome, kad ta pati infekcija skirtingiems žmonėms gali sukelti skirtingus padarinius. Tačiau iki šiol buvo labai sudėtinga nustatyti, ar šie skirtumai priklausė nuo genetinių, ar nuo aplinkos faktorių”, - teigė jis.
Minėto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai, ar juodligės toksinas pateks į žmogaus ląsteles, priklauso nuo geno, gaminančio ląstelių paviršiaus baltymą CMG2, ekspresijos skirtumų.
Mokslininkai tyrė imuniteto ląsteles limfocitus, kurių mėginiai buvo surinkti iš 234 skirtingų etninių grupių atstovų (84 nigeriečių, 63 amerikiečių, kurių protėviai atvyko iš Šiaurės ir Vakarų Europos, 44 japonų ir 43 kinų). Paaiškėjo, kad iš 234 mėginių trijų amerikiečių limfocitai juodligės toksinui buvo tūkstančius kartų atsparesni negu kitų tiriamųjų.
Be to, izoliuotos tėvų ir jų vaikų ląstelės į šį toksiną reagavo vienodai. Tai leidžia manyti, kad jautrumas toksinams yra paveldimas.
