Konservantų grupės – nitratai, nitritai ir sulfitai
Kaip teigė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytoja klinikinė toksikologė Irina Mironova, maisto priedai leistinomis dozėmis nėra pavojingi – visų šių medžiagų poveikis tik santykinai negatyvus. Bėda ta, kad dėl pasikeitusios maisto pramonės ir mūsų mitybos įpročių produktai su maisto priedais tapo mūsų kasdienybė. Šios medžiagos, patekusios į mūsų organizmą, jame kaupiasi ir galiausiai gali neigiamai paveikti ląsteles. Viena iš agresyvesnių maisto priedų grupių – konservantai.
„Konservantai maiste užmuša blogas bakterijas ir grybelius, tuo tarpu mes esame dideli, taigi mūsų organizmo jie taip paveikti negali. Reikia pripažinti, kad jie turi ir pozityvų poveikį – maistas tampa saugus, todėl žmonės neserga taip dažnai žarnyno infekcijos, botulizmu. Jei šiandien nebūtų konservantų, turėtume daug daugiau bėdų. Visgi žmonėms reikėtų žinoti, kad visi šie komponentai nėra naudingi mūsų organizmui. Mirties jie nesukels, taip pat ir neapsinuodysime, visgi laboratorijose neigiamas jų poveikis ląstelės lygmenyje įrodytas. Todėl tokio maisto kategoriškai nereikėtų duoti kūdikiams ir mažiems vaikams“, - pasakojo specialistė.
Anot medikės, daug preparatų iš šių medžiagų spektro sukurti genų inžinerijos būdu, todėl gali būti iškreipiamas ir mūsų genotipas.
Pavojingiausi iš konservantų grupės – praktiškai į visus mėsos gaminius, taip pat sūrį dedami nitratai ir nitritai. Dalis nitratų žarnyne pavirsta nitritais, o iš jų gaminasi nitrozaminai, o tai tikrų tikriausi kancerogenai. Ypač daug šios medžiagos pasigamina, kai tokiais konservantais apdorotas produktas kepamas ar kaitinamas aukštoje temperatūroje (nuo 130 laipsnių). Etiketėse jie žymimi E249-E252.
„Tokių produktų nereikėtų gaminti aukštoje temperatūroje. Man teko matyti vokiškas dešreles skardinėje, ant kurios labai smulkiomis raidytėmis buvo nurodyta, kad skardinę reikia pašildyti karštame vandenyje 15 min., o tuomet stambesnėmis raidėmis: „Nevirti!“ Pas mus tokių užrašų nepamatysi“, - apgailestavo medikė.
Beje, vyresnio amžiaus šeimininkių virtuvėje ir dabar dar galima rasti salietros – nitrinės druskos, kuri nuo seno kaip konservantas vartojama gaminant mėsos faršą, rūkytus mėsos gaminius. I. Mironova priminė, kad su ja reikia elgtis atsargiai.
„Turėjome ne vieną apsinuodijimo atvejį. Pavyzdžiui, viena šeima kažkokį valgį pasūdė salietra, manydami, kad tai druska. Vos pavyko juos visus išgelbėti. Taip pat turėjome atvejį, kai diedukas, gyvenantis vienas, salietra vietoje medaus pagardino arbatą. Mat salietra kristalizavosi ir atrodė kaip medus. Žmonės jį rado pamėlynavusį gatvėje. Tai rodo, kad didelės konservantų dozės yra mirtinos. Parduotuvėse parduodamų produktų dozės, aišku, yra saugios, bet mąstant apie kaupiamąjį poveikį, visgi reikėtų vengti tokių produktų, bent jau nepiktnaudžiauti jais, nes visiškai nuo šios aplinkos jau nepabėgsime“, - patarė pašnekovė.
Kita konservantų grupė, į kurią verta atkreipti dėmesį, yra sulfitai. Pagrindinis jų pavojus, kad jie gali sukelti alerginę reakciją – parausta veidas, išburksta gleivinė, gali būti išprovokuotas astmos priepuolis. „JAV dar prieš keletą dešimtmečių įsteigtas registras, kuriame buvo užregistruota per tūkstantį ūmios alerginės reakcijos atvejų. Šiuo metu Amerikoje nuo alergijos sulfitams kenčia per milijoną gyventojų. Jau senokai sulfitų turintys produktai žymimi, kad žmonės, kurie žino esantys jiems alergiški, galėtų jų išvengti“, - pasakojo medikė.
Tyrimai su pelėmis įrodė neigiamą glutamato poveikį
Kaip pasakojo I. Mironova, taip pat laboratoriniai tyrimai parodė, kad yra nemažai maisto priedų, kurie, be alerginių reakcijų, gali sukelti migreną. Tarp jų priskiriami ir kai kurie saldikliai, kurie ekonomiškai, aišku, labai naudingi gamintojams, kadangi nuo 200 iki 1,5 tūkst. kartų saldesni už cukrų, todėl jų užtenka labai mažai. Saldikliai jau atsiranda net sulčių gėrimuose. Pašnekovė nepataria tokių gėrimų duoti mažiems vaikams, ligoniams, tačiau jos tinkamos sergantiems diabetu.
Anot pašnekovės, labiausiai neutralūs savo poveikiu yra tirštikliai, tiesa, ir jie gali sukelti alerginę reakciją, kaip, beje, ir sintetiniai dažikliai. Tuo tarpu dauguma natūralių dažiklių netgi naudingi.
Bene labiausiai vengtinas maisto priedas, anot I. Mironovos, yra skonio ir kvapo stipriklis natrio glutamatas.
„Su laboratorinėmis pelėmis atlikti tyrimai parodė, kad jie daro poveikį, kuris pavadintas kinų restoranų sindromu, t. y. kai žmonėms, gausiau pavalgiusiems tokio maisto, ima skaudėti galvą arba pilvą. Ne paslaptis, kad kinų virtuvėje glutamato, kuris gali sukelti ir migrenos priepuolius, odos alerginę reakciją, naudojama tikrai gausiai, o ši medžiaga nėra tokia jau nekalta. Buvo nustatyta, kad laboratorinės pelės, gaunančios glutamato, tunka, nes jis iškreipia skonio receptorius ir deformuoja alkio jausmą, t. y. veikia neurotoksiškai galvos smegenų struktūras, dėl to nejaučiamas sotumo jausmas ir be saiko valgoma.
Taip pat egzistuoja prielaida, kad dėl gausaus glutamato vartojimo gali sutrikti žmonių populiacijos ūgis. Vėlgi tyrimai su laboratorinėmis pelėmis parodė, kad jaunikliai, kurie gauna didesnę glutamato dozę, prastai auga, o nėsčios pelės pagimdo mažesnius palikuonis.
Vartotojai privalo būti sąmoningesni
Anot pašnekovės, maisto priedų sąrašą galima rasti internete. Jie paprastai skirstomi į nepavojingus, pavojingus ir vengtinus. Tačiau juos išsityrinėti – gana ilgas ir kruopštus darbas. Mat maisto produktų sudėtyje dažnai nurodoma E raidelė su skaičiumi, o tai vartotojui nieko nesako. Vienas iš būdų – patikrinti produkto galiojimo trukmę. Jeigu jis galioja daugiau nei mėnesį ir gali būti saugomas aukštoje temperatūroje, tikėtina, kad jame bus konservantų.
„Pabandykite namie sumalti mėsą, iš jos pagaminti dešrą ir palaikyti ją šaldytuve keletą savaičių. Manau, tikrai nenorėsite jos valgyti. Netgi kotletų mes nenorėsime valgyti po trijų dienų, nes kinta jų skonis. Tai rodo, kad konservantai būtini, jei norime maistą išlaikyti šviežią“, - teigė I. Mironova.
Specialistė sutiko, kad šiandien atsisakyti produktų su maisto priedais būtų sudėtinga. Didėjant gyvenimo tempui, mes vis dažniau renkamės tokį maistą, kuris jau paruoštas valgymui.„Visgi, jei norime sustabdyti vėžio atvejų augimą, plintančią alergiją visuomenėje, turėtume grįžti prie senųjų maisto gaminimo tradicijų. Jei mes daug gaminsime namuose ir epizodiškai pasinaudosime maisto pramonės gaminiais, tikrai sau nepakenksime“, - įsitikinusi pašnekovė.
