Ligoninė įsigijo aparatūrą

Šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be kompiuterinės tomografijos tyrimo metodo.

Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė buvo sudariusi sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, į kurias, prireikus, veždavo savo pacientus ištirti kompiuteriniu tomografu. Nuo šiol ligonių nebereikės niekur vežti - Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė išperkamosios nuomos būdu įsigijo 1 milijoną litų kainuojantį kompiuterinį tomografą ir atidarė kompiuterinės tomografijos kabinetą.

“Kompiuterinė tomografija tampa rutininiu, įprastu tyrimu, ir šios aparatūros neturinti ligoninė pasmerkta laikui bėgant atsilikti nuo šiuolaikinių gydymo įstaigų, - teigė Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) Juozas Skirmantas Paukštys. - Kompiuterinė tomografija padeda tiksliai ištirti ligonį. Nuo šiol naujos kartos diagnostiniu įrenginiu mūsų ligoninės medikai galės gauti išsamią informaciją apie ligonių būklę ir laiku nustatyti net mažiausius pakitimus jo organizme. Tai padeda diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje. Ligoninėje atliekamas sudėtingas tyrimas pagelbės traumatologams, kuriems tenka suteikti pagalbą sunkias traumas patyrusiems iš nelaimės vietos atvežtiems žmonėms”.

Pasak ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjos Bijūnės Dobkevičiūtės, greita ir tiksli diagnozė medikams leis nustatyti, ar stiprūs sužalojimai, ar nepažeistos smegenys, kokie kaulai įlūžę. Kompiuterinė tomografija atliekama turintiems stuburo išvaržą, moderniu įrenginiu tiriami veido, kaklo, krūtinės, pilvo, dubens organai, kaulai, kraujagyslės ir kt.

Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje gydomi ne tik kauniečiai. Apie 50 procentų ligonių - rajonų gyventojai. Turintiems siuntimus ir stacionare besigydantiems, kuriems tyrimas kompiuteriniu tomografu bus reikalingas, jis atliekamas nemokamai, tačiau neturintiems gydytojo siuntimo, už tyrimą teks susimokėti. Bet medikai perspėja ligonius, kad šie tirtųsi šiuo metodu tik tada, kai tai yra būtina.

Apšvitos žala sveikatai

Kompiuterinės tomografijos metu naudojami rentgeno spinduliai. Jie, kaip jonizuojančios radiacijos rūšis, yra pavojingi žmogaus organizmui. Apšvita skirtingų kompiuterinių tomografų modelių yra skirtinga. Ji nėra didelė, tačiau bet kokiu atveju žmogaus sveikatai žalinga. Kartais ligoniai baiminasi šio tyrimo metu gaunamos spindulių dozės, tačiau, jei kitaip diagnozės nustatyti negalima arba žmogaus gyvybei gresia pavojus, kompiuterinės tomografijos metu apšvitos padaryta žala kur kas mažesnė už galimus negalavimo padarinius.

Kauno onkologijos ligoninėje per metus vidutiniškai padaroma apie 4-5 tūkstančiai kompiuterinės tomografijos tyrimų (pernai - 4588, iširta apie 3 tūkstančius ligonių).

“Ligoninė neįsivaizduojama be kompiuterinės tomografijos. Tai labai informatyvus tyrimas. Tiriame visą žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, prieš operacijas tirdami sergančiuosius onkologinėmis ligomis, vertiname aplinkinius organus ir jų ryšį su naviku, - sakė Kauno onkologijos ligoninės Kompiuterinės tomografijos kabineto vadovė gydytoja radiologė medicinos daktarė Lilija Butkevičienė. - Kompiuterinė tomografija atliekama tada, kai kiti tyrimai neduoda galutinio atsakymo apie paciento ligą. Nors, antra vertus, šį tyrimą reikėtų daryti anksčiau, nelaukiant kažkokių ypatingų indikacijų. Jeigu yra įtarimas, jog žmogus serga vėžiu, reikėtų atlikti kompiuterinę tomografiją, taip pat sekti, ar navikas nedidėja”.

Kiekvienas ligonis supažindinamas, kokią kompiuterinės tomografijos metu jis gaus apšvitą, kokios yra radiacinės saugos normos.

Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos vadovas docentas Algidas Basevičius teigia, jog kompiuterinės tomografijos metu gaunama apšvita palyginti didelė.

“Vieno krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu ligonis gauna tokią apšvitos dozę, kokia susidarytų padarius apie 200 krūtinės ląstos paprastų rentgeno nuotraukų, - tvirtino A.Basevičius.- tačiau atsižvelgiant į šio metodo didelę diagnostinę galią, jis vis vien atliekamas, nes apšvitos žala mažesnė nei nenustatytos ar netiksliai nustatytos ligos pasekmės”.

Tyrimas, jei nėra būtinybės, turėtų būti kartojamas ne anksčiau kaip po metų dvejų, kai gauta apšvitos dozė išsiskirsto ir nebelieka jos poveikio.

Nuo spindulių nukenčia medikai

Apšvitos gauna ir dirbantys su kompiuteriniu tomografu medikai. Kenkia ne tik patys rentgeno spinduliai, bet ir darbas jonizuojančioje aplinkoje.

“Tai neišvengiama, - sakė Kauno onkologijos ligoninės Radiologijos kabineto vadovė L.Butkevičienė. - Tyrimo metu tenka eiti prie ligonio: jis ne visada būna ramus, kartais šoka nuo lovos ar sugalvoja viduryje tyrimo atsisėsti. Nors visada sakoma, kad apšvitos dozė yra normos ribose, bet ji, be abejo, turi įtakos sveikatai. Dirbdami lyg ir įgyjame tam imunitetą, bet vėliau būna visko. Daugelis žinomų Lietuvos radiologų, kuriuos pažinojau ir gerbiau, mirė nuo onkologinių ligų. Tai pasekmės dėl per metų metus gautos apšvitos”.

Daugelyje šalių dirbančių su spinduliais radiologų atlyginimai žymiai didesni už kitų sričių medikų, o Lietuvoje jiems mokamos nedidelės priemokos. Tiesa, radiologų atostogos ilgesnės, jie dirba 6 valandas per dieną.

Tenka laukti eilėse

Gydytoja radiologė L.Butkevičienė tvirtina, jog Kauno onkologijos ligoninė pajėgi atlikti dvigubai daugiau kompiuterinės tomografijos tyrimų, tačiau padaro tiek, kiek skiriama lėšų. Stacionare besigydantiems ligoniams šis tyrimas neribojamas.

“Ambulatorinių pacientų kartais paprašome, kad išsitirtų savo poliklinikose, nes daug kur ši diagnostinė aparatūra jau yra”, - sakė L.Butkevičienė.

Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikoje per metus atliekama apie 12,5 tūkstančio kompiuterinės tomografijos tyrimų. Daugiausiai (apie 60 procentų) sudaro galvos smegenų tyrimai: auglių, insultų, traumų. Gana dažnai prireikia kompiuterinės tomografijos diagnozuojant kepenų, kasos, inkstų auglius.

“Klinika turi 4 kompiuterinius tomografus. Galėtume per metus padaryti apie 16 tūkstančių šių tyrimų, tačiau ligonių kasos neskiria tiek lėšų, - sakė KMU Radiologijos klinikos vadovas Algidas Basevičius. - Ligoniams tenka laukti eilėse. Šiemet Klinikos savo kvotas jau išnaudojo ir ligonius planiniams kompiuterinės tomografijos tyrimams rašo į kitų metų eilę. Nors juos būtų galima ištirti dar šiemet, bet dėl nepakankamo finansavimo jie priversti laukti kitų metų”.

Deja, ligos nelaukia. Jos progresuoja, o tuomet ligoniai kaltinami atėję pas gydytojus per vėlai.