Vonioje verta pasistatyti laikrodį
Anot odontologės-protezistės Astos Rusilienės, Lietuvoje vis dar egzistuoja nuostata, kad dantimis susirūpinti reikia tik tada, kai jau skauda.
„Kartais protezuoti dantis tenka net paaugliams. Jie dažnai netenka šeštų dantų, kurie paprastai išdygsta už pieninių dantų apie šeštuosius gyvenimo metus, bet daugelis tėvų mano, kad jie vis dar pieniniai ir nesirūpina, kai jie ima gesti. Šešti dantys yra labai svarbūs kramtymui, o kai tenka dėti didelę plombą, danties funkcija visiškai nebeatstatoma. Todėl reguliariai dantis reikėtų tikrintis kas pusmetį. Kuo mažiau tenka kišti nagus prie danties, tuo ilgiau jis tarnauja“, - aiškino pašnekovė.
Anot medikės, svarbiausia prielaida turėti sveikus dantis – teisinga jų priežiūra ir geri valymo įgūdžiai. Deja, pamatyti idealiai išvalytus dantis – retas atvejis.
„Žmonės, žinoma, kasdien valosi dantis, tačiau jų įgūdžiai nėra geri. Dantis turi penkis paviršius ir juos visus reikia nuvalyti. Tris paviršius – išorinį, vidinį ir kramtomąjį – galima nuvalyti šepetuku, o tarpdančius būtina valyti siūlu, į kurį pas mus vis dar žiūrima skeptiškai, todėl tenka pacientus pratinti prie jo. Valant siūlą reikia laikyti ne tiesai, bet apgaubti juo dantį, kad siūlas brauktų per danties paviršių. Taigi kiekvieną tarpdantį valyti reikia du kartus, iš pradžių apgaubiant vieną dantį, po to – kitą. Neteisingai laikant siūlą, iškrapštomi tik didesni maisto likučiai, bet minkštas apnašas, kuris yra pagrindinė dantenų uždegimo priežastis, taip ir liks.
Taip pat svarbu nuvalyti ir tą sritį, kuri eina po dantena. Išsivalius dantis tiesiog rekomenduojama pasižiūrėti į veidrodį – ar neliko minkšto apnašo prie dantenų ir ar tikrai kiekvieną paviršių pasiekiate. Labai svarbu, kad tose vietose būtų švaru. Juos pašalinti galima šepetuku ir tarpdančių siūlu. Šepetukas turėtų būti minkštas arba vidutinio kietumo. Dabar prekyboje yra įvairiausių šepetukų, bet iš esmės svarbu ne šepetukas ar dantų pasta, bet labai gerai mechaniškai nuvalyti apnašas“, - pasakojo A. Rusilienė.
Anot medikės, labai svarbu vaikams burnos higienos įgūdžius ugdyti nuo mažens. Šiuo atveju labai didelė atsakomybė tenka tėvams – jie privalo ikimokyklinio amžiaus vaikams valyti dantis patys, nes vaiko rankytė nėra įgudusi, o vėliau nebijoti patikrinti, kaip vaikai valosi dantis, pakontroliuoti ar nepagudravo, ar tikrai išsivalė.
Kiek laiko turi trukti dantų valymas, priklauso nuo žmogaus burnos būklės, tačiau vidutiniškai, kol išmokstama, tai trunka apie penkias minutes, o jau įgudęs žmogus dantis gali išsivalyti per tris minutes.
„Mes siūlome pacientams pasistatyti laikrodį vonioje, nes retas kuris turi kantrybės valytis dantis tris minutes. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į problemines vietas. Mes savo klinikoje darome taip: iš pradžių paaiškiname pacientui, kaip reikia valyti dantis, primename, kad kiekvieną dantį reikia valyti atskirai, o ne braukiant, kaip šluota, per visus. Kitą kartą žmogus ateina jau išsivalęs dantis, o mes tikriname, kur dar likę minkšto apnašo. Dažniausiai problemiškos vietos būna galinių dantų vidinės sritys“, - aiškino odontologė.
Jei žmogus turi protezų ar implantų, dantis valyti reikia dar kruopščiau. Mat audinys aplink protezus ar implantus yra imlesnis uždegimui. Pacientai, turintys implantus, turi žinoti, kad jų ilgaamžiškumas labai priklauso nuo burnos ertmės higienos. Pakankamai dėmesio skirti reikia ne tik vietoms prie implantų, bet visai burnai, kadangi bakterijos migruoja nuo dantų ant implantų.
Į tuščią vietą ima linkti kiti dantys
Jei žmogus neteko danties, jo pakaitalu pasirūpinti odontologė pataria kuo greičiau. Mat kai atsiranda tuščia vieta, kiti dantys tiesiog svyra į išrauto danties vietą. Todėl pasitaiko atvejų, kad dantys būna taip pakeitę savo padėtis, kad pirmiausiai reikia juos sustumdyti atgal – taikyti ortodontinį gydymą. Todėl, kol pasiekiamas galutinis rezultatas, užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau.
„Labai svarbu atstatyti krūminių dantų funkciją, kad žmogus galėtų kramtyti. Tai nereiškia, kad jis gali kąsti riešuto lukštą ar, kaip vyrai, mėgsta – žvejybinį valą. Jie tinka tik normalaus maisto kramtymui. Taip pat neteisinga nuostata – kad jei jau aš sumokėjau didžiulius pinigus už protezą, jis tarnaus iki gyvenimo pabaigos. Viskas, kas įdedama į burną, negali būti amžina. Burnoje būna ir rūgštinė, ir šarminė terpė, ir šalta, ir karšta, be to, veikia didelis kramtymo krūvis. Visi šie veiksniai veikia ir protezus. Chirurgai rekomenduoja po dešimt metų juos perdėti, tačiau teisingai prižiūrimi jie gali išsilaikyti ir ilgiau“, - aiškino A. Rusilienė.
Odontologė taip pat atkreipė dėmesį į dantų dilimo problemą. Paprastai jaunystėje priekiniai centriniai dantys yra ilgesni, o senatvėje visi jie yra lygūs, nes nudilę. Paprastai dyla kramtomasis ir kandamasis paviršiai. Dantis iš išorės turi emalį, o viduje – dentiną. Kai emalis nudyla iki dentino, kuris yra apie dešimt kartų minkštesnis už emalį, dantis pradeda dilti labai greitai. Tokiais atvejais labai svarbu dentiną uždengti plombine medžiaga ar keramika. Mat būna atvejų, kai dantis taip nudyla, kad jį tenka protezuoti.
„Užsienyje jau nemažai žmonių nuo dantų dilimo nakčiai užsideda kapas, kurios neleidžia dantims trintis vienam į kitą ir paskirsto krūvį. Pas mus kol kas tai dar naujovė“, - pasakojo odontologė.
Vieno danties netekimas ateityje gali kelti didelių problemų
Odontologo Broniaus Sidaravičiaus teigimu, nors odontologija šiais laikais tapo labai moderni, protezavimo poreikis auga. Viena vertus, tai susiję su žmonijos senėjimu, kita vertus, keičiasi žmonių mitybos įpročiai, kurie ne visada palankūs dantims.
Kai žmogus visai nebeturi dantų, egzistuoja du protezavimo būdai – išimami protezai ir ant implantų tvirtinami nuolatiniai dantys.
Reikia pažymėti, kad pirmasis atvejis jau atgyvenęs, nes tokie protezai labai masyvūs, nepatogūs, dalis žmonių taip ir nesugeba prie jų priprasti, kramtymo funkcija atstatoma menkai. Žinoma, aibė žmonių visame pasaulyje tokius protezus vis dar nešioja, pagrindinė priežastis – finansai ir baimė naujovių“, - tikino medikas.
Pasak B. Sidaravičiaus, taikant naujas metodikas, viso žandikaulio dantims atstatyti pakanka tik 4 implantų, ant kurių tvirtinami dantys. Tokiu atveju kramtymo funkcija atkuriama šimtu procentų, žmogus jaučiasi kaip su savais dantimis.
Šiuo metu visame pasaulyje populiarėjantys implantai vis dar yra brangus malonumas, jie mažiausiai du kartus brangesni už įprastu protezus, tačiau B. Sidaravičiaus manymu, didelei daliai žmonių tai ne pinigų, o požiūrio ir vertybių klausimas: dantys tiesiog nėra prioritetas.
„Žmonės neretai įsitikinę, kad vieno ar kelių dantų trūkumas – jokia problema. Tačiau net ir vieno danties netekimas ateityje gali lemti dideles problemas. Su kramtymu žmogus dar kažkaip susitvarko, tačiau vyksta kiti rimti pokyčiai: deformuojasi sąkandis, krypsta dantys, greta esantys dantys daug greičiau sugenda, pasidaro netolygi apkrova, o su tuo susijusios sąnario ir raumenų problemos, netgi galimos veido deformacijos. Tai lėti procesai, bet kai žmogus suvokia, kad kažką reikia daryti, tuomet daryti būna labai sunku“, - įspėjo odontologas.
Ar „skūpas“ iš tiesų moka du kartus?
Anot B. Sidaravičiaus, šiandien implantologija – viena sparčiausiai besivystančių odontologijos sričių.
„Iš esmės įsodinti implantą netgi paprasčiau nei nušlifuoti du gyvus dantis tiltui. Dirbant su kokybiškais implantais ir naudojant naujausias gydymo metodikas implantavimo procedūra pagal savo sudėtinumą analogiška paprastai danties plombavimo procedūrai. Be to, tiltai planuojami 8-10 metų, nes neretai po tiltu sugenda dantys, kurie neatlaiko jiems tenkančio krūvio. Tuo tarpu implantai – šiais laikais ilgaamžiškiausias dantų atstatymo būdas“, - svarstė medikas.
Odontologo teigimu, implantų kaina gali skirtis net 60 proc. - nuo 2 iki 5,5 tūkst. litų.
„Kainą lemia implanto gamintojas. Egzistuoja dvi nuomonės. Vieni teigia, kad pigūs implantai tokie pat geri, kaip brangūs, net jei jie pagaminti Kinijoje ar Izraelyje, kiti pasitiki gamintojo reputacija ir žinomumu.Visgi didieji gamintojai turi didžiulius mokslinius padalinius, kurie sukuria naujoves, o kitos firmos vėliau ima kopijuoti. Gali skirtis medžiagos, iš ko pagamintas implantas, taip pat ant implanto dedamo vainikėlio medžiagos ir jo tvirtinimo būdas“, - sakė B. Sidaravičius.
Anot mediko, priklausomai nuo pasirinktų implantų, egzistuoja įvairios implantavimo metodikos. Jos priklauso nuo implantų ir galimybių, kurias jie teikia. Naujausios implantavimo metodikos leidžia įdėti implantą iš karto, kai pašalinamas sugedęs dantis. Ant implanto tuoj pat tvirtimas laikinas dantukas, kuris vėliau pakeičiamas nuolatiniu. Jei dantis yra jau anksčiau pašalintas, naudojamas kitas minimaliai intervencinis implantavimo metodas – padaroma tik nedidelė implanto diametro skylutė, į kurią įdedamas implantas. Dantis taip pat atkuriamas per vieną vizit, tačiau ne su visais implantais galima taip gydyti.
Kitus implantus galima dėti tik tuomet, kai ištraukus dantį visiškai sugyja dantenos. Jei toje vietoje trūksta kaulo, tenka jį priauginti ir tik tada dėti implantą. Gydymas tokia seka gali užtrukti net iki poros metų ir tuomet šalia implanto kainos atsiranda daug papildomų išlaidų. Taigi odontologas patarė pacientams iš anksto išsiaiškinti visą gydymo eigą ir visą gydymo sąmatą.
„Iš esmės pasirinktas būdas susijęs su implantais, kuriuos gydytojas pasirenka. Implantai labai skiriasi tuo, kokias gydymo galimybes ir metodikas jie leidžia naudoti. Jei gydytojas prisirišęs prie vieno ar kito gamintojo, automatiškai tai turi įtakos jo darbo metodikai, nes realiai žinias apie implantavimą skleidžia gamintojai. Pažangūs mokymai užsienyje yra gana brangūs, tad gydytojai retai gali sau leisti pasirinkti nepriklausomą mokslo centrą, juolab kad tokių mažai ir yra“, - sakė pašnekovas.
