Širdies ligų yra daug ir įvairių, jos neprasideda greitai, sveikata blogėja metams bėgant, tad plakantį jausmų kamuoliuką derėtų vertinti ir tausoti kaip prabangų automobilį. Kuo daugiau alini variklį – tuo trumpiau jis veikia, bet palikti rūdyti garaže – taip pat nevalia.
Paradoksas: jei nesportuosite, rizika, kad išsivystys pirminė arterinė hipertenzija, padidėja net 30 proc., tačiau sportas nuo infarkto neapsaugo. Tai patvirtina ir krepšinio legendą Arvydą Sabonį ištikęs infarktas. Beje, likus dienai iki Pasaulinės širdies dienos.
Kol kas apie žmogaus širdį žinome gerokai mažiau, nei norėtume, tad mokslininkai nesiliauja kelti klausimų ir ieškoti atsakymų. Kartais net mažiausia smulkmenėlė gali pakeisti požiūrį į gydymą. Pakalbėkime apie keletą jų.
Išdavikės
Draugiškos bakterijos, gyvenančios virškinamajame trakte arba žarnyne ir padedančios skaidyti mėsos, pieno bei žuvų produktų riebalus, gali būti ne tokios jau ir draugiškos, mat sukelia grandininę reakciją, kurios padarinys – didesnis arterijas užkemšančių medžiagų kiekis kraujyje. Išvados paskelbtos vasaros pradžioje žurnale „Nature“, o tyrimą atliko Klivlando klinikos (JAV) tyrėjai.
„Mes tikriausiai nepakankamai įvertinome mikrobinę florą mūsų organizme ir jos įtaką širdies darbui“, – teigia Danielis Raderas, Pensilvanijos universiteto Medicinos fakulteto širdies ligų specialistas. Pasak jo, gerosios organizmo bakterijos neatlieka tokio vaidmens kaip rūkymas ar cukrinis diabetas, tačiau gali būti svarbi smulkmena, skatinanti ligas.
Įdomu ir tai, kad tyrėjai, vadovaujami Stanley Hazeno, bakterijas tyrė ne tiesiogiai, bet lygino sveikų ir širdies ligomis sergančių ar nuo jų mirusių žmonių kraujo plazmą, ieškodami kokių nors požymių, perspėjančių apie artėjantį širdies priepuolį ar insultą. Mokslininkai aptiko net 18 mažų molekulių, susijusių su riebalų kiekio arterijose didėjimu.
Vienas geriausių grėsmę širdžiai prognozuojančių rodiklių pasirodė esąs trimetilamino N-oksidas, arba tiesiog TMAO. Tai šalutinis produktas, gaunamas žarnyno bakterijoms skaidant riebalus. Kol kas tiksliai nežinoma, kurios žarnyno bakterijos atsakingos už TMAO gamybą.
Taigi, kuo didesnis TMAO kiekis kraujyje, tuo didesnė rizika susirgti širdies ligomis, o žarnyno bakterijos prisideda prie TMAO kiekio didėjimo kraujyje. Vėlesni tyrimai su pelėmis parodė, kad šeriamos riebiais produktais jos susirgo širdies ligoms, bet jei mokslininkai iš pelių žarnyno su antibiotikais pašalindavo mikrobus, gyvūnų arterijos neužsikimšdavo ar kimšdavosi mažiau. Išvados rodo, kad žarnų bakterijų sąveika su vartojamais maisto produktais turi įtakos sveikatai, o probiotikai gali blokuoti TMAO gamybą. Žinoma, dera atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės dažniausiai nesimaitina vien riebiais produktais, kaip laboratorijose šeriamos pelės. Tolesniais tyrimais siekiama suprasti, koks riebalų ir žarnyno bakterijų santykis pavojingiausias. Tad tyrimai šia kryptimi bus atliekami ir toliau.
Duomenų rinkimas
Kita tyrėjų komanda panaudojo duomenų gavybos ir mašininio mokymosi metodus, kad nustatytų širdies elektrinio aktyvumo pokyčius, kuriais remiantis būtų galima prognozuoti mirtiną širdies priepuolį.
Mokslininkų grupė, kurią sudarė Mičigano universiteto, Masačusetso technologijų instituto, Harvardo medicinos mokyklos ir Brigamo moterų ligoninės specialistai, išstudijavo 4 557 pacientų paros elektrokardiogramas, kad nustatytų naujus modelius, kurie iki šiol buvo laikomi triukšmu ar nepatikima informacija.
Tyrėjų sukurti modeliai, padedantys nuskaityti milžinišką duomenų kiekį ir interpretuoti gautus rezultatus su nežymiais pokyčiais, padės lengviau identifikuoti pacientus, kuriems padidėjusi širdies smūgio rizika. Elektrokardiogramos jau ir šiandien naudojamos stebint širdies priepuolio ištiktus ligonius, tačiau į tai nebuvo žvelgiama kaip į vientisą sistemą, greičiau pavienių ar atsitiktinių duomenų analizę.
Kiekvienais metais milijonai žmonių patiria širdies priepuolį, daugiau nei ketvirtadalis jų nepraėjus nei metams miršta nuo pasikartojančio priepuolio. „Šiandienės technologijos ir metodai neleidžia identifikuoti apie 70 proc. ligonių, kuriems didesnė komplikacijų rizika ir kuriuos būtų įmanoma išgelbėti tai žinant“, – pasakoja Zeeshanas Syedas, Mičigano universitete dėstantis elektros inžineriją ir kompiuteriją.
Elektrokardiogramoje yra daugybė duomenų, tačiau dauguma jų – kol kas bevertė informacija (dėl nuskaitymo metodų ar mūsų suvokimo). Nauji modeliai leidžia nustatyti širdies darbo nestabilumą ir išgelbėti gyvybę 50 proc. daugiau ligonių. Jiems laiku skiriami vaistai arba implantuojamas defibriliatorius, galintis sukelti širdies šoką ir taip sureguliuoti jos ritmą. Juk šiuolaikinė medicina jau pasiekė ribą, kai surenka daugiau duomenų, nei pajėgia apdoroti. Nauji metodai leis šią prarają sumažinti.
Budrumas
Taigi, mokslas ir medicina nestovi vietoje – kuriami nauji metodai, vaistai ir tyrimai, kad pailgintų žmogaus metus šiame pasaulyje. Šiaip ar taip, be technologijų laimėjimų, labai svarbu pastebėti ir laiku padėti žmogui, kuriam prasidėjo širdies priepuolis. Dažniausiai tai skausmas arba nemalonus pojūtis krūtinėje – juntamas menkas spaudimas krūtinės centre ilgiau nei kelias minutes, visa tai atsiranda ir išnyksta, skausmas kartojasi. Gali aptemti sąmonė, padidėti nerimas, prasidėti panikos priepuolių dėl neaiškių priežasčių. Būdingas padidėjęs prakaitavimas be aiškios priežasties, drėkstanti oda, pykinimas ir vėmimas, viršutinės kūno dalies skausmai ir diskomfortas. Pajutę pirmuosius infarkto simptomus, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba prašykite pagalbos šalia esančių žmonių. Svarbi kiekviena akimirka, mat delsiant didinama širdies raumens pažeidimo tikimybė. Nebijokite apsijuokti išsikvietę medikus dėl menkniekio – geriau būti saugiam, nei vėliau gailėtis.
