Mažakraujystę sukelia ne tik geležies stoka

„Jau senokai vargina neįprastas nuovargis. Užlipus laiptais ar greičiau paėjėjus pradeda trūkti oro, svaigsta galva, stipriai daužosi širdis. Tapo sunku susikaupti, nuolat ką nors užmirštu. Kavinėje sutikta pažįstama vaistininkė, išvydusi mano išbalusį veidą, patarė atlikti tyrimus dėl mažakraujystės. Kodėl susergama šia liga ir kaip ją išgydyti?“, – klausia laikraščio skaitytoja Rasa iš Kuršėnų, Šiaulių r.

Pataria Dr. Kildos klinikos vidaus ligų gydytoja Jolita Vėbrienė.

Mažakraujystė, arba anemija, – tai liga, kai kūno ląstelės negauna pakankamai deguonies. Taip nutinka kraujyje sumažėjus hemoglobino (baltymo, sujungiančio deguonį) kiekiui.
Dažnai mažakraujystę sukelia geležies stoka. Taip gali nutikti, kai organizmas geležies nepakankamai gauna su maistu arba nesugeba jos pasisavinti, pavyzdžiui, sergant kai kuriomis žarnyno ligomis. Geležies netenkama ir tada, kai menstruacijos užsitęsia, būna gausios arba kai kraujuoja iš žarnyno.

Susirgusieji mažakraujyste dažniausiai iš pradžių nejaučia jokių simptomų, tačiau jų oda tampa vis blyškesnė. Pabąla ne tik oda, bet ir burnos gleivinė, dantenos, akių baltymai ar nagai. Kai žmogus staiga atsistoja, jam gali aptemti akys, raibuliuoja jose, pasirodo „muselės“, o sunkesniais atvejais net nualpsta. Kai smegenims ilgai trūksta deguonies, sergantysis tampa dirg­lus, mieguistas, sutrinka jo atmintis ir dėmesys. Menkiausias fizinis krūvis sukelia dusimą, padažnėja kvėpavimas.
Organizme pradėjus sekti geležies atsargoms, anemijos požymiai ne iš karto pastebimi, todėl mažakraujystę geriausia nustatyti atlikus kraujo tyrimus. Jei kraujyje trūksta feritino (geležį saugančio baltymo), trūksta ir geležies. Atliekant bendrąjį kraujo tyrimą nustatoma, kiek ir kokio dydžio raudonųjų kraujo kūnelių yra kraujyje, kiek juose yra hemoglobino. Jei jo mažiau nei 120 g litre kraujo, gydoma geležies preparatais.

Ketvirtadalį mažakraujystės atvejų sukelia ne geležies stoka, o įvairios lėtinės (ir ne tik) ligos: vėžys, infekcijos ar neinfekcinės kilmės uždegimai. Tada nereikėtų skubėti skirti geležies preparatų, pirmiausia būtina nustatyti feritino koncentraciją kraujyje. Sergant minėtomis lėtinėmis ligomis, feritino pakanka, todėl iš pradžių reikia gydyti lėtinę ligą, o geležies preparatus vartoti labai saikingai.
Jei eritrocitai dideli, tačiau jų kraujyje mažai, vadinasi, organizme gali trūkti raudonųjų kraujo kūnelių gamybai reikalingo vitamino B12 ar folio rūgšties. Šių medžiagų trūksta retai, dažniausiai tai nutinka dėl skrandžio ar kepenų ligų.

Kartais eritrocitai būna įprastinio dydžio ir juose pakanka hemoglobino, tačiau pačių eritrocitų taip pat trūksta. Taip nutinka staiga nukraujavus, sutrikus eritrocitų gamybai organizme arba jiems pradėjus irti.