Pasak A.Slatvickio, priklausomybė gali atsirasti nuo bet kokių medikamentų, išskyrus antibiotikus. Dažniausiai žmonės pripranta prie vadinamųjų trankviliantų, kurie vartojami ir kaip raminamieji, ir kaip migdomieji, ir kaip prieštraukuliniai vaistai. „Literatūroje aprašyti atvejai, kai žmonės tapdavo priklausomi ir nuo skausmą malšinančių analgetikų, citramono bei nuo vidurių laisvinamųjų vaistų“, - vardijo medikas.
Nuo antibiotikų žmonės priklausomi netampa todėl, kad šie vaistai neturi jokio apčiuopiamo poveikio smegenims. Žmogus dažniausiai pradeda piktnaudžiauti vaistais pajutęs poveikį centrinei nervų sistemai.
Gydytojas išskyrė kelis priklausomybės nuo vaistų atsiradimo etapus: „Iš pradžių žmogus, užuot sprendęs problemas, išgeria tabletę. Po to atsiranda psichologinė, vėliau gali išsivystyti ir fizinė priklausomybė“. Psichologinę priklausomybę nuo vaistų galima konstatuoti tada, kai žmogus ima tvirtinti nebegalįs be jų gyventi.
Pasak A. Slatvickio, tai, kad žmogus ilgą laiką vartoja kokius nors vaistus, dar nereiškia, jog yra nuo jų priklausomas. Svarbu, kad būtų neviršytos gydytojų nustatytos dozės ir vaistai vartojami tik esant būtinybei. Kasdien prieš miegą išgeriama viena migdomųjų tabletė, dar nerodo priklausomybės. Ši liga nebūtinai atsiranda ir ilgą laiką vartojantiems kokius nors vaistus, o būna, kad žmonės nuo medikamentų priklausomi tampa iškart.
Pacientė gydėsi šizofreniją
Tai, kad žmonės vartoja vaistus dideliais kiekiais, pasak A.Slatvickio, taip pat ne visada rodo priklausomybę nuo medikamentų. Vaistai žmogui gali būti išties reikalingi. „Kažkada į mane kreipėsi vienas vyras, nes buvo įsitikinęs, kad jo žmona vartoja per daug raminančiųjų - iki 10 tablečių per dieną. Ištyrus moterį buvo diagnozuota šizofrenija. Ji apie ligą nežinojo, tačiau intuityviai vartojo psichikos būklę gerinančius preparatus. Mes galėjome paskirti tik gydymą nuo šizofrenijos“, - prisiminė gydytojas.
Kad žmogus tapo priklausomas nuo vaistų, pirmieji turi pastebėti jį gydantys medikai. „Artimieji retai kontroliuoja, kiek ir kokių vaistų vartoja namiškiai. Tačiau jeigu gydytojas žmogui išrašo 20 tablečių, kurių turėtų užtekti mažiausiai penkioms dienoms, o pacientas jas suvartoja per tirs dienas ir prašo daugiau, medikui reikia susirūpinti. Kai žmogus raminamaisiais vaistais siekia pašalinti ligos priežastį, o ne simptomus, rodo, kad jis turi psichologinių problemų, kurias reikia spręsti psichiatrui.
Aš nekalbu apie rimtus psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, šizofreniją, kada žmonės raminamuosius turi vartoti metų metus, nes šie vaistai padeda labiau stabilizuoti psichiką, gerai jaustis ir adaptuotis visuomenėje“, - sakė A.Slatvickis.
Vyrai įklimpsta dažniau
Kodėl vieni žmonės tampa priklausomi nuo vaistų, o kiti – ne, yra dar neištirta. „Be abejo, priklausomybės dažniau atsiranda jautresnės psichikos žmonėms. Norėdami išsivaduoti iš stresinės būklės kartais sąmoningai, kartais nelabai jie ieško pagalbos vartodami alkoholį, tabaką ar medikamentus“, - sakė A. Slatvickis.
Kol kas neištirta ir tai, kurios lyties atstovai labiau linkę priklausyti nuo vaistų. Tačiau pastebėta, kad nuo alkoholio devynis kartus, o nuo narkotikų keturis kartus dažniau priklauso vyrai, nei moterys.
Priklausomybės nuo vaistų, alkoholio, tabako arba narkotikų yra panašios savo simptomais. A.Slatvickis pasakojo, kad pavartojus vieną iš šių medžiagų apima komforto būsena, liovusis ją vartoti prasideda abstinencija. Tačiau paprastai skirtingų preparatų poveikis organizmui skiriasi, tad ir abstinencija pasireiškia skirtingai. Raminamųjų vaistų sukelta abstinencija nepanaši nei į alkoholio, nei į narkotikų. Priklausomas nuo medikamentų ir jų atsisakęs žmogus gali pradėti jausti nerimą, baimę, pakankamai dažnai prasideda į epilepsiją panašūs traukuliai.
Priklausomybė yra neišgydoma
A. Slatvickis aiškino, kad priklausomybė – lėtinė, neišgydoma liga. Jeigu ją sukėlusi medžiaga nevartojama keletą metų, tada sąlyginai galima sakyti, kad žmogus pasveiko. Kai medžiaga, nuo kurios žmogus priklausomas, pavartojama vieną ar du kartus per metus, tada sakoma, kad žmogus yra pakankamai sveikas, o jeigu priklausomybę keliantys vaistai vartojami kiekvieną mėnesį, tai rodo, kad liga progresuoja.
Kartais net ir po keliolika metų nevartoję medžiagų, nuo kurių yra priklausomi, žmonės vėl pradeda jomis piktnaudžiauti. Taip yra todėl, kad atsiradę priklausomybės mechanizmai organizme išlieka visą gyvenimą. Todėl žmogui nuolat būtina save kontroliuoti.
Gydytojas įspėjo, kad jeigu žmogus kokius nors vaistus vartoja labai didelėmis dozėmis, jis gali susirgti ne tik priklausomybės, bet ir kitomis ligomis. Pirmiausia nukenčia kepenys, nes visos medžiagos, kurios patenka į mūsų organizmą, paprastai atsiduria jose. Raminamieji preparatai, kaip ir alkoholis, pamažu gali pradėti skaldyti kepenis, pakeisti jų anatominę struktūrą ir dėl to gali prasidėti toksinis hepatitas.
Kai kepenys prasčiau funkcionuoja, į organizmą patekusios medžiagos ilgiau užsilaiko kraujyje ir taip gali būti paveikti širdies ritmą reguliuojantys nervai. Organizme atsiradusi didesnė raminamųjų medžiagų koncentracija gali patekti į smegenis ir paveikti ne tik fizinę, bet ir dvasinę būseną – sukelti psichozę, žmogus gali liautis orientuotis vietoje, laike, nebesuprasti savęs ir aplinkybių.
