Ši istorija – iš Belgijos, tačiau didelė tikimybė, kad taip gali nutikti ir Lietuvoje. Infekcinės ligos laikas nuo laiko primena apie save netikėtais protrūkiais, neretai sukeldamos rimtus sveikatos sutrikimus, o kartais tapdamos ir mirties priežastimi. Ypač agresyviai infekcijos puola vaikus, dar neturinčius stiprios imuninės sistemos. Kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, bet iki šešių mėnesių jie neturi pakankamo imuniteto, todėl labai imlūs šiai infekcijai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 metais pasaulyje užfiksuota 16 mln. susirgimo kokliušu atvejų, nuo šios klastingos ligos mirė 195 tūkst. vaikų. Tokie ir panašūs skaičiai minėti pranešimuose, kuriuos aptarė į 5 –uosius tarptautinius Vilniaus kursus VICO 2011 „Naujausios žinios apie vaikų infekcines ligas“ susirinkę medikai. Mokymo tikslais rengiamų kursų dalyvių akiratyje – infekcinių ligų epidemiologija bei prevencija, skiepai ir antivakcininiai judėjimai.

„Tragiška paauglio mirtis nuo meningokokinės infekcijos dar kartą skaudžiai priminė, kad daugelis pavojingų infekcinių ligų be reikalo pamirštamos kaip praeities atgyvena. Kai kurių iš jų, kaip pavyzdžiui meningokokinės infekcijos, suvaldyti vis dar nepavyksta, jų gydymu ir profikaltika turėtų rūpintis vaikų infektologai. Sergamumas kitomis, vakcinų valdomomis ligomis, dramatiškai sumažėjo sukūrus visuotino vaikų skiepijimo sistemą. Deja, ne visuomet kūdikių skiepijimas užtikrina visišką ligos kontrolę.

Vienas iš tokių pavyzdžių – kokliušas. Iš tiesų sergamumas juo labai sumažėjo, nes daugelyje pasaulio šalių kūdikiai paskiepijami. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimais, 2008 metais pasaulinis skiepijimas nuo kokliušo leido išvengti 687 tūkst. mirčių. Pamiršus apie skiepus, sergamumo šiomis ligomis statstika šokteli.

Pavyzdžiui, sergamumas minėtu kokliušu netikėtai 2010 metais išaugo Kalifornijoje (JAV), pas mūsų kaimynus estus tais metais irgi užfiksuota kelis kartus daugiau ligos atvejų. Priežastis paprasta – nuo šios ligos paskiepijami kūdikiai, paauglystėje ir vyresniame amžiuje jie jau nebeturi imuniteto šiai ligai“, - kalbėjo prof. Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos valdybos pirmininkas.

Dar viena problema, kad kokliušu sergantys suaugusieji dažnai net neįtaria, kad jų kosulio priežastis – ne peršalimas, o rimta liga. Patys to nežinodami jie gali perduoti šią ligą mažyliui – net 70 proc. kokliušu susirgusių kūdikių ja apsikrėtė nuo savo artimųjų. Mažosios Lore tėvai labai džiaugėsi dukra. Praėjus mėnesiui po jos gimimo, tėvai sode surengė pirmąjį dukrelės pokylį. Dar po poros mėnesių Lore seneliai atšventė 60 savo vestuvių metines. Kažkas iš svečių, akivaizdu, sirgo kokliušu ir besidžiaugdamas mažąja giminaite apkrėtė šia liga ir ją.

Todėl, pasak prof. V. Usonio, būtina kalbėti ne tik apie ligų prevenciją bei gydymą, bet ir apie visuomenės švietimą. Daugelyje pasaulio šalių plinta antivakcininiai judėjimai, sukeldami tėvams daugybę abejonių – verta ar ne skiepyti vaikus nuo sunkių infekcinių ligų. Šiuolaikinėse medikų rengimo bei tobulinimo programose imunoprofilaktikos klausimams skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl ir medikai ne visuomet yra pakankamai kompetentingi atsakyti į visus su skiepijimu susijusius klausimus. Tad paskui taip ir nutinka, kad iniciatyvos kalbėti apie problemą imasi patys tėvai, kaip ir šiuo atveju – kreipiasi į suaugusiuosius savo mirusio kūdikio vardu.