Anot TV3 laidos „Savaitės komentarai“ rengėjų, pirminė sveikatos priežiūros grandis, kurios pagrindas – vienas šeimos gydytojas beveik visų ligų gydymui nuo kūdikystės iki pat mirties, sutaupo biudžeto milijonus, tačiau turint pigų šeimos gydytoją tenka susitaikyti ir su antra medalio puse – beprasmiškomis mirtimis ir suluošinta sveikata.

Skandinavijoje pasiteisinusi sistema Lietuvoje patyrė fiasko

Kaip teigė laidos vedėja Indrė Makaraitytė, skausmo ir abejonių draskomi tėvai rimtai suabejojo šeimos gydytojų galimybėmis padėti tada, kai to labiausiai reikia. Bet juk tiek metų mums buvo aiškinama, kad šeimos gydytojas – tai gydytojas arčiau žmogaus. Geriau pažindamas savo pacientą ir jo šeimą, gali visapusiškai padėti. Bet po tiek metų turime pripažinti, kad šeimos gydytojai iš tiesų atsirado tik vienu tikslu – kad sutaupytų sveikatos sistemos pinigų. Pinigus, kaip rodo statistika, tikrai taupo, bet tuomet turime susitaikyti su tuo, kad pigesnė sveikatos priežiūra lemia daugiau nelemtų mirčių arba suluošintų sveikatų.

Meningokokinė infekcija, taip nelemtai nusinešusi vieno paauglio gyvybę, pasėjo baimę, kad nepaisant tobulėjančios medicinos ir gražėjančių poliklinikų Lietuvoje pagalbos vis dažniau galima tiesiog nebesulaukti. Ir medikai nenuramina. Esą yra ligų, kuriomis susirgus net ir kvalifikuočiausias gydytojas yra nepajėgus pagelbėti.

„Aš labai užjaučiu tėvus, bet noriu pasakyti, kad gydytojai kartais yra bejėgiai“, - teigė „Savaitės komentarams“ Bendrosios praktikos gydytojų bendrijos valdybos narys doc. Vytautas Kasiulevičius.

Ar tikrai kitokios pagalbos suteikimas nebūtų išgelbėjęs berniuko gyvybės? Anot laidos kūrėjų, dabar tai tik spėlionės. Vis dėlto mirusiojo vaiko tėvų raginimas persvarstyti šeimos gydytojų gebėjimą ir pasirengimą suteikti reikiamą pagalbą randa pritarimą. Žmonės šeimos gydytojų sistemą deda į „šuns dienas“.

„Patyrusi fiasko visa ta sistema. Pas specialistus patekti yra problema, jų yra mažai. Tarkime, atsiranda kažkokie sveikatos sutrikimai ir reikalinga tam tikro specialisto konsultacija. Mes turime laukti savaitę ar dvi. Pas šeimos gydytoją. Tuomet jis išrašo siuntimą pas specialistą, ir patekti pas tą specialistą galime po mėnesio ar dviejų“, - eteryje kalbėjo vilnietė Agnė.

Kita „Savaitės komentarų“ pašnekovė piktinosi, kad poliklinikose pas tuos pačius šeimos gydytojus eilėse grūdasi ir kūdikiai, ir seneliai. „Ateini su mėnesio laiko kūdikiu, kuris yra sveikas, tiesiog pasiskiepyti ir pasisverti, tačiau koridoriuje sėdi ir sergantys vaikai, ir suaugę, visi kosti, sloguoja“, - guodėsi moteris.

Šios moterys prisipažino, kad neapsikentusios neretai renkasi privatų gydytą ir guodžiasi tuo, kad išgali susimokėti. Kiti daro kitaip – poliklinikas apeina ir važiuoja tiesiai į ligoninę. Ir vaikų, ir suaugusiųjų ligoninės, ypač šaltuoju metų laiku, pirmosios pajunta šeimos gydytojų negebėjimo gydyti pasekmes – ligoninių priimamieji pilnėja valandomis, gydytojai vos spėja suktis, nes yra priversti dirbti už poliklinikų gydytojus.

„Tėvai, šeimos net nebeeina pas šeimos gydytoją. Jie sėda į mašiną ir važiuoja į Santariškes“, - teigė VU Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovas prof. Vytautas Usonis.

Sveikatos apsaugos ministras pirštu rodo į gydytojus, bet ne į sistemą

Ar tai yra problema? Anot „Savaitės komentarų“, pacientams, gydytojams – taip, bet ne ministerijai. Sveikatos apsaugos ministras, kaip tikras liberalas, pripažįsta visų teisę pasirinkti. „Žmogaus pasirinkimas. Jeigu jis pageidauja gauti paslaugą savo nuožiūra kreipdamasis, tai ir gali susimokėti, tai tikrai nėra draudžiama“, - teigė Raimondas Šukys.

Iš visų pusių koneveikiami šeimos gydytojai piktinasi: šeimos gydytojai Skandinavijoje ar Olandijoje visiškai pasiteisino, tuo tarpu Lietuvoje – kažkodėl ne.

„Jeigu tu padarei tyrimus, išleidai daugiau įstaigos pinigų. Jei išleidai daugiau įstaigos pinigų, vadinasi, neliko pinigų šildymui, neliko pinigų atlyginimams“, - vardijo V. Kasiulevičius.

Kaip teigiama laidos reportaže, šeimos gydytojai taupo ir elementarių laboratorinių tyrimų – kraujo ir šlapimo – sąskaita ir negali siųsti konsultacijai, nes juos tuoj pat įtars žinių trūkumu. O kur dar begalė dokumentų, kuriuos turi užpildyti šeimos gydytojas. Bent penkių žmonių darbas dabar užkrautas vienam šeimos gydytojui. Bet kodėl gi? „Tai čia viskas aišku, taupo lėšas“, - komentavo vilnietė Agnė.

Anot „Savaitės komentarų“, pirminė sveikatos priežiūros grandis, kurios pagrindas – vienas šeimos gydytojas beveik visų ligų gydymui nuo kūdikystės iki pat mirties, sutaupo biudžeto milijonus. Bet šeimos gydytojai sako, kad politikų noras turėti pigų šeimos gydytoją nepasiteisino. Pinigų reikia skirti, nes šiais laikais gydyti be tyrimų yra tiesiog absurdiška.

Tuo tarpu pinigų tyrimams ir specialistams neskiriant daugiau, visuomenei tiesiog reikia susitaikyti su nelemtomis mirtimis. Kol tokių mirčių nėra tragiškai daug, jos neviršija statistinio vidurkio, skauda tik mirusiojo artimiesiems ir galbūt gydytojams, bet ne politikams ir valdininkams. Gal todėl, kad galvoje pirmiausiai sukasi biudžeto eilutės ir sveikatos apsaugos ministras šeimos gydytojų problemą regi pačiuose šeimos gydytojuose, o ne sistemoje. „Akivaizdu, kad nepasitiki pakankamai savo jėgomis ir greičiausiai tų kvalifikacijų reikalingų neįgijo“, - tikino R. Šukys.

Daugiau kainuojantys šeimos gydytojai iškreipia visą reformos idėją – neatpigina sveikatos apsaugos, tad panašu, kad diskusiją pratęsime sulaukę kitos apmaudžios mirties, kai ir vėl nebus aišku, ar tikrai medikai padarė viską, ką galėjo, ar tiesiog neturėjo su kuo ir kaip, svarstė „Savaitės komentarų“ rengėjai.