Retesnių infekcinių ligų – meningito, difterijos, stabligės – protrūkiai paskatino aiškintis, dėl kokių priežasčių jie kyla. Vieni tai sieja su vaikų infektologų trūkumu, kiti – su šeimos gydytojų kompetencijos stoka pediatrijos klausimais.
Baiminasi skiepytis
Vilniaus universiteto (VU) vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovas Vytautas Usonis aiškino, kad viena priežasčių, dėl kurių šalyje kyla infekcinių ligų protrūkiai, yra visuomenės požiūris į skiepus.
„Šalyje skiepijamasi vangiai. Visuomenė nepasitiki skiepais, bijo jų šalutinio poveikio. Žmonės galvoja, jeigu nesergama, skiepytis nereikia.
Tačiau nustojus skiepytis, ligos vėl suaktyvėja“, – akcentavo profesorius.
Pašnekovas teigė, kad mikroorganizmai aplinkoje nuolat keičiasi, atsiranda naujų jų atmainų, jie taip pat lemia infekcinių ligų protrūkius.
„Prisiminkime 2009 m. siautėjusį gripą – žmonija nesugebėjo suvaldyti naujo gripo viruso atmainos. Visa laimė, kad minėtasis gripas nebuvo labai „piktas“ ir mirė palyginti nedaug žmonių, nors susirgusiųjų buvo galybė“, – nesenus įvykius priminė V.Usonis.
Anot jo, ne visoms užkrečiamosioms ar infekcinėms ligoms turima veiksmingų profilaktikos priemonių. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė praėjusią savaitę nuo meningokokinės infekcijos mirusį paauglį. Ištyrus mėginius buvo nustatyta žaibinė B tipo meningokokinė infekcija, nuo kurios skiepų iki šiol nėra.
„Vaikinas mirė per 5 su puse valandos nuo infekcijos pradžios. Nors ligoninėje jam buvo suteikta visa įmanoma pagalba, jis neišgyveno. Deja, tokių situacijų pasitaiko kasmet“, – apgailestavo pediatras.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje registruojama iki 70–80 meningokokinės infekcijos atvejų. Šiemet iki rugsėjo 6 d. jų būta 56. Šeši žmonės dėl šios ligos mirė.
Nėra vaikų infektologų
Pediatrijos centro vadovo V.Usonio nuomone, praėjusią savaitę nuo meningokokinės infekcijos mirusio gimnazisto atvejo negalima sieti su vaikų infekcinių ligų specialistų trūkumu, tačiau kitais atvejais ši problema egzistuoja.
„Deja, infekcinių vaikų ligų specialistai Lietuvoje neruošiami jau beveik dešimtmetį, o pagal senąją tvarką ruoštų medikų didžioji dalis yra pasitraukusi. Mes kalbamės apie tai su Sveikatos apsaugos ministerija. Labai tikiuosi, kad ši specialybė bus atkurta“, – vylėsi pašnekovas.
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Nora Ribokienė tikino, kad vaikų infektologai ir dabar dirba, tik jie nėra licencijuojami.
„1999 m. patvirtintuose specialybių sąrašuose nebuvo įrašyta vaikų infektologija, nes gydytojų visuomenė tuo metu negalėjo apsispręsti, kurios infekcinės ligos gali būti priskirtos šiai veiklai, mat vaikų infekcines ligas kardiologijoje, chirurgijoje ir kitose srityse gydo atitinkami šių sričių vaikų ligų gydytojai. Vis dėlto gydytojo kvalifikaciją turintis asmuo gali baigti specializuotą praktinį rengimą ir įgyti atitinkamą profesinę kvalifikaciją. Ji nėra lygiavertė pagrindinei veiklai, todėl ir nelicencijuojama“, – aiškino viceministrė.
Pasak N.Ribokienės, visame pasaulyje vaikų infekcinėmis ligomis rūpinasi suaugusiųjų infektologai, todėl medikams nereikėtų kelti problemos dėl specialistų trūkumo.
„Abejoju, ar pokyčiai sveikatos sistemai duotų labai daug naudos, tačiau ministerija yra pasirengusi svarstyti šį klausimą“, – sakė N.Ribokienė.
Nerandama išeities
Sergamumas infekcinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis vaikų amžiaus grupėje yra didžiausias – vaikai dažniausiai nuo šių ligų ir miršta, todėl dabartinė situacija, anot profesoriaus V.Usonio, yra sudėtinga.
„Vaikus nukreipti pas suaugusiųjų infekcinių ligų specialistus taip pat neišeina, nes jie neturi pasirengimo pediatrijos srityje. Išeina užburtas ratas – nėra vaikų infekcinių ligų gydytojų, tačiau negalima pasikonsultuoti ir su suaugusiųjų specialistais, nes šie tam nepasirengę“, – kalbėjo pediatras.
Jis kritikavo ir šeimos gydytojų rengimą. Terapeutai konsultuoja visus ligonius: ir vaikus, ir suaugusiuosius, nors pediatriją studijuoja vos kelis mėnesius. Anksčiau pirmine vaikų sveikata rūpinosi gydytojai pediatrai, kurie tam buvo ruošiami mažiausiai ketverius metus.
„Ko gero, daugiausia apimančios specialybės – terapeutų – rezidentūra šiandien trunka trumpiausiai – apie trejus metus, iš kurių vaikų ligoms skiriami tik keturi mėnesiai. Dėl šios priežasties šeimos gydytojai paprasčiausiai nėra pasirengę gydyti vaikų ligų – stebuklų juk nebūna“, – neabejojo V.Usonis.
Docentė Jolanta Kudzytė, laikinai einanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo pareigas, sakė, kad ši problema žinoma seniai – pediatras gali tik konsultuoti šeimos gydytoją.
„Mes, pediatrai, esame sunerimę – kalbamės apie tai su Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos gydytojų sąjunga, tačiau situacija nesikeičia. Šeimos gydytojų rengimas turėtų keistis: reikia arba ilginti rezidentūros trukmę, arba visoms sritims studijuoti skirti tiek pat laiko“, – koreguoti šeimos gydytojų studijų programą ragino docentė.
• Praėjusią savaitę nuo meningokokinės infekcijos mirė sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos gimnazistas. Meningokokinė infekcija buvo nustatyta ir Palangos Senosios gimnazijos vienuoliktokui.
• Rugsėjo pabaigoje kauniečiui diagnozuota stabligė, o Vilniaus rajono gyventojui praėjusią savaitę patvirtinta difterijos diagnozė. Minėtomis ligomis Lietuvoje nebuvo sergama jau gana ilgai, nes žmones saugojo skiepai.
