Kraujo donorystės kelias Lietuvoje – nevienalytis procesas. Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo iki 1995 metų kraujo donorystė Lietuvoje buvo grindžiama nemokamos (neatlygintinos) donorystės principu. Atlygį už donacijas gaudavo tik plazmos donorai. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, 1994 metais donorai kraujo be atlygio davė 80 207 kartus.

1995 m. priimtu įstatymu buvo įteisinta tik mokama donorystė, nepaliekant galimybės duoti kraujo ar jo dalių nemokamai. 2003 metais papildytas ir pataisytas LR Kraujo donorystės įstatymas vėl įteisino galimybę duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių nemokamai.

Remiantis Nacionalinio kraujo centro pateiktais duomenimis, Lietuvoje pamažu populiarėja neatlygintina kraujo donorystė. Pasak įstaigos vadovo Vytenio Kalibato, 2003 metais donorai kraujo davė 81 197 kartus. Iš jų mokamų donacijų skaičius buvo 73 587, nemokamų – 7 610. Tuo tarpu 2002 metais be atlygio kraujo donorai davė tik 4 524 kartus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, atlygintinai kraujo duodantys donorai ir donorai-giminės iki šiol sudaro daugiau kaip 50 procentų donacijų besivystančiose šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98-100 procentų.

Pagrindinis motyvas neatlygintinai donorystei skatinti – kraujo saugumo užtikrinimas. Asmenys, duodantys kraują ar jo sudėtinių dalių ne dėl piniginės kompensacijos, neturi motyvacijos slėpti savo gyvenimo būdo, rizikos faktorių bei sveikatos būklės.

Donorų kraujo komponentai ir iš jų pagaminti preparatai yra reikalingi ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, apdegusiems, sužeistiems bei įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo šaltinis - kiti sveiki žmonės. Beje, vyrai kraujo gali duoti ne dažniau nei 5, moterys – 4 kartus per metus.

Pagrindiniai nemokamos donorystės skatintojai yra šalies kraujo centrų specialistai, jiems talkina ir Donorų organizacijų, Raudonojo kryžiaus draugijos atstovai. Specialistų teigimu, jei į kraujo centrą per dieną vidutiniškai ateitų apie 150 donorų, kraujo bankuose nebūtų kraujo stygiaus. Šiuo metu į kraujo centrus vidutiniškai per dieną kreipiasi apie 100 donorų. Todėl kraujo centrai nuolat organizuoja išvažiuojamąsias akcijas, populiarinančias neatlygintiną kraujo donorystę.

Viena iš tokių akcijų – 2003 metų gegužės 21 dieną Sveikatos apsaugos ministerijos priimamojo patalpose vykusi Donoro diena, kuri tapo įsimintinu įvykiu akcijos dalyviams ir svečiams. Pageidaujantiesiems buvo tiriamas hemoglobino kiekis kraujyje ir nustatoma kraujo grupė, aiškinama apie teigiamą kraujo donorystės poveikį dvasinei ir fizinei žmogaus savijautai. Šiame renginyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas pareiškė padėką visiems kraujo donorystės akcijos dalyviams, suteikusiems kilnią pagalbą jos laukiantiems žmonėms.

Visi, norintys dalyvauti šių metų Sveikatos apsaugos ministerijos Donoro dienoje ir tapti kraujo donorais, rugsėjo 2-ą dieną nuo 11 val. laukiami Priimamajame (Vilniaus g. 33, Vilnius).