"Net tokios turtingos šalys, kaip Norvegija, Kanada, Danija neturi savo kraujo preparatų perdirbimo gamyklų", - sakė Nacionalinio kraujo centro direktorius.
Paskaičiuota, kad investicijos į Geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkančią gamyklą atsiperka per metus perdirbus 500 tonų plazmos. O Lietuvoje per pastaruosius trejus metus vidutiniškai perdirbta tik 12-12,5 tonos, todėl Lietuvos donorų kraujo preparatus nuspręsta ruošti užsienyje.
"Šiuo metu vyksta konkursas, kurio metu išsiaiškinsime, koks konkrečiai gamintojas, atitinkantis visus ES reikalavimus, mūsų išvežtą kraujo plazmą perdirbs į komponentus ir visus produktus parveš mums", - sakė Nacionalinio kraujo centro direktorius.
Pasak V. Kalibato, iš Lietuvos donorų kraujo visai nebus ruošiami Anti D (antirezus imunoglobulino) produktai. Jiems pirkti užsienyje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo skirta 650 tūkst. litų. Šio kraujo produkto pirkimo procedūras Sveikatos apsaugos ministerija įpareigojo vykdyti Nacionalinį kraujo centrą.
Technologiškai labai sunkiai išgaunamo antirezus imunoglobulino reikia nėščiosioms, kurių kraujo rezus neigiamas, o būsimo kūdikio - teigiamas.
Lietuvos nacionalinio kraujo centro direktoriaus teigimu, Lietuvoje antirezus imunoglobulinas neberuošiamas nuo 2003 metų. Šiuo metu medicinoje naudojami buvusiame Vilniaus kraujo centre pagaminti šio preparato likučiai.
Paklaustas, ar užsienyje pirktas antirezus imunoglobulinas pacientėms bus nemokamas, Nacionalinio kraujo centro direktorius sakė: "Dar anksti apie tai kalbėti, nes kol kas nėra nustatyta, kokiais atvejais pacientams PSDF kompensuos šių preparatų įsigijimą".
Iki šiol pacientams už kraujo produktus mokėti nereikėjo. Juos gamino ir gydymo įstaigoms tiekė Nacionalinis kraujo centras.