Pieno produktai sutrikdo limfos judėjimą

„Maistas turi šarminti organizmą, o daugelio žmonių valgomas maistas iš tiesų jį rūgština. Vegetarai paprastai neturi šios problemos, kadangi didžioji dauguma augalinio maisto šarmina. Labiausiai rūgština kiaušiniai, pieno produktai, mėsa, balti miltai ir saldumynai. O kai kraujas rūgštus, organizme veisiasi virusai ir bakterijos. Kraujo pH turi būti apie 7.35 – jį galima pasiekti tik valgant dvigubai daugiau vaisių ir daržovių nei visų kitų produktų.

Žmogui per dieną užtenka kilogramo maisto. Iš jo 400 g turi būti daržovių, geriausiai termiškai neapdorotų, 300 g vaisių, 200 g angliavandenių – kruopų ir duonos pavidalu (vyrai jų gali suvalgyti dvigubai daugiau), 100 g baltyminio maisto, geriausiai augalinio. Iš gyvulinio maisto mažiausiai rūgština žuvis – vos 1-2 proc. Tuo tarpu mėsa, kiaušiniai rūgština net 70 proc.“, - teigė 30 metų pagal šiuos principus gyvenanti vegetarė.

Anot pašnekovės, šiek tiek rūgština ir ankštinės daržovės, tačiau jeigu kitų daržovių ir vaisių vartojama daug daugiau, rūgštys visiškai neutralizuojamos.

Ksavera Vaištarienė
Foto: DELFI / Audrius Solominas

K. Vaištarienės teigimu, iš pasterizuoto pieno pagamintuose produktuose esančio kalcio organizmas nepasisavina, todėl jis, užuot buvęs naudingas, tik kalkina kraujagysles. Tuo tarpu žalios daržovės turi gyvo kalcio, kurį organizmas pasisavina puikiai. Pašnekovė nerekomenduoja vartoti ir žalio pieno produktų, kadangi juose esantis kazeinas (pieno baltymas) klijuoja limfą.

„O kai limfa nedirba, žmogui tik vėžio belieka laukti. Ji yra antra pagal svarbumą organizmo sistema po DNR ir išnešioja 80 proc. informacijos bei tiek pat informacijos surenka. O kai ji stovi, niekas ir nevyksta“, - aiškino prieš kelis dešimtmečius maistu sunkias ir nepagydomas ligas išsigydžiusi moteris.

Anot jos, baltymų mes galime gauti iš augalų. „Mes tik taip protaujame, kad mums reikia baltymų. Tačiau karvė neklausia – valgo žolę ir tie baltymai gaminasi. Ar žmogus yra toks nieko vertas, kad jam reikia prisikimšti svetimų baltymų? Mūsų imuninė sistema piestu stojasi prieš varškę ar mėsą. Jeigu žmogus pamatytų nufilmuotą vaizdą, kas viduje dedasi, plaukai pasišiauštų“, - tikino pašnekovė.

K. Vaištarienė teigia, kad bet koks virtas maistas, net ir daržovės, jau praranda savo gerąsias šarminimo savybes, todėl jei tam tikrų daržovių negalima valgyti žalių, jas reikėtų termiškai apdoroti labai trumpai. Pavyzdžiui, lęšių, žirnių, avinžirnių visai nereikia virti – užtenka per naktį pamirkyti šaltame vandenyje. Reikia virti tik pupeles, nes jos turi gliukozido, kuris turi būti suardytas karščiu. Grikius užtenka šaltame vandenyje pamirkyti vos tris valandas – ir jau galima pilti aliejaus, dėti prieskonių bei valgyti kaip košę.

„Išmirkytus ryžius jau reikėtų apvirti ir palikti pusvalandžiui po pagalve. Šiaip jau jokių kruopų nereikia virti iki susiklijavimo, kai jose nieko nebelieka – pavirei penkias minutes ir užtenka. Viskas, kas virta, jau yra neorganiniai elementai, kurie mūsų organizmui nereikalingi. Aš pati grindžiu mitybą šiais principais jau 30 metų. Už pusmečio man bus 80 metų, bet mano tikrasis biologinis amžius – 45. Žmonės, kurie valgo mėsą, sūrius, varškes, sulaukę 60-ties fiziologiškai būna kaip 90-mečiai“, - sakė pašnekovė.

Organizmą rūgština ir didesnis nei 1 kg maisto kiekis per dieną

Anot K. Vaištarienės, daugelis mitybos specialistų sutinka, kad idealiausia mityba žmogui yra vaisiai. Tačiau ji nesiūlo valgyti vynuogių, ananasų, granatų, taip pat baklažanų, kukurūzų, sojos, kadangi šie augalai gali būti genetiškai modifikuoti.

Ksavera Vaištarienė
Foto: DELFI / Audrius Solominas

„Dar žmonės daug žalos sau padaro gerdami per daug skysčių. Apie tai labai daug kalbama, žmonės raginami per dieną būtinai išgerti du litrus, tačiau gerti, kaip ir valgyti, reikia saikingai. Aš pati savo kailiu patyriau neigiamą vandens poveikį. Parai užtenka litro vandens su visomis kavomis, arbatomis, sultimis ir sriuba. Tai penkios stiklinės po 200 ml. Vyrai gali išgerti septynias. Toks kiekis inkstams žalos nedaro. Kai geriama per daug, gatvėse užtinusiais veidais vaikšto net jauni žmonės“, - tikino pašnekovė.

Prieš kavą moteris, kaip daugelis kitų sveikuolių, griežtai nenusistačiusi, nors gerti jos daug nerekomenduoja. Anot jos, vienas puodelis juodos kavos ryte netgi šiek tiek pravalo kraują.

Prieš lengvus pusryčius K. Vaištarienė jau 10 metų geria sėklų kokteilį – sumalami du šaukštai sėklų ir užpilami puse stiklinės šilto vandens. Kokteiliui tinka saulėgrąžos (jas prieš tai reikia pakaitinti), linų, sezamo, amaranto, moliūgų sėklos. Iš tokio kokteilio gaunama visa reikalinga mikroelementų dozė dienai.

Vegetarės teigimu, organizmą labai rūgština ir tiesiog per didelis maisto kiekis. Be to, nuolat persivalgant, maistas užkemša žarnyną. „Prisirenka iki 20 kg nereikalingo šlamšto. O žarnyne yra visų mūsų organų refleksiniai taškai – dėl to kyla daugybė ligų, pavyzdžiui, atsiranda problemos, susijusios su galva, akimis, kvėpavimo takais. Išsivalyti galima tris dienas pagėrus vandens su kalcio arba karčiąja druska arba po stiklinę vidurius liuosuojančių arbatų. Pakartoti kursą reikia po trijų savaičių. Klizmų nerekomenduoju, geriau valyti organizmą natūraliu būdu“, - aiškino K. Vaištarienė.

Rūgšti terpė organizme siejama su daugybe ligų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai taip pat pabrėžia, kad mūsų savijauta dažnai priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus, todėl renkantis maisto produktus, visuomet reikia atsiminti: šarminės medžiagos, neutralizuodamos rūgštines, organizmą valo, o rūgštinės – organizmą užteršia rūgštinėmis atliekomis.

Marius Baranauskas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Deja, šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai. Tai mėsa ir jos gaminiai, produktai iš baltų miltų, kava, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, duona, bandelės, saldumynai, kiaušiniai, „greitojo maisto“ gaminiai, įvairūs gazuoti gėrimai, prisotinti angliarūgštės, dirbtinių saldiklių, dažiklių, konservantų ir kt. Organizmą rūgština alkoholis, rūkalai, stresas, nuolatinis skubėjimas, nejudrumas. Taip pat vis didesnę įtaką organizmo šarmų ir rūgščių balanso pokyčiams daro maisto produktų chemizavimas, emulgatorių, stabilizatorių, kvapiųjų medžiagų naudojimas maisto pramonėje.

Organizmo sistemos negali neutralizuoti didelio rūgščių kiekio, todėl jos kaupiasi jungiamajame audinyje. Dėl to žmonės darosi nervingi, jautrūs stresui, mažėja darbingumas, sunku susikaupti, greičiau pavargstama, gali atsirasti nemiga, slinkti plaukai ir lūžinėti nagai. Maisto produktuose trūkstant šarminių medžiagų, ypač kalcio, organizmas jas „skolinasi“ iš kaulų. Taip prasideda osteoporozė.

Mitybos specialistai pastebi, kad kasdieniniuose maisto produktuose apskritai vis labiau mažėja šarminėmis savybėmis pasižyminčių mineralinių medžiagų ir mikroelementų.

„Kiekvienas žmogus valgydamas ir gerdamas su maistu gauna rūgštinių ir šarminių medžiagų. Tačiau per dažnai ir per dideliais kiekiais vartojamas riebus bei daug baltymų turintis maistas organizme suskyla iki rūgščių. Todėl, siekiant palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, reikia pakankamai valgyti šarminėmis savybėmis pasižyminčių šviežių daržovių ir vaisių“, - teigė Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas Marius Baranauskas.

Anot jo, šarminį maistą sudarytų daugelis daržovių: špinatai, balti, žiediniai ar rauginti kopūstai, salierai, petražolės, morkos, cukinijos, bulvės, ridikėliai, pomidorai, svogūnai, česnakai, paprikos, agurkai, šparaginės pupelės. Iš vaisių tinkamiausi bananai, vynuogės, greipfrutai, vyšnios, ananasai, apelsinai, persikai, razinos bei citrinos. Silpnas rūgštis, esančias vaisiuose, kurios nulemia rūgštų vaisių skonį, organizmas lengvai suskaldo ir pašalina.