Didžiąją pyrago dalį per gydymo įstaigų konkursus perkart donorų kraują atsiriekia dvi įstaigos - UAB Kraujo donorystės centras", veikiantis Kaune, ir viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras, įsteigtas Vilniuje.

Dalybos dėl 38 mln. litų kasmet vyksta gydymo įstaigoms skelbiant konkursus.

Praėjusią savaitę NKC direktorius Vytenis Kalibatas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo tyrimų rezultatų klastojimo Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Kaip teigiama pareiškime, Nacionaliniame kraujo centre paruošti ligoninėje laikyti kraujo komponentai galbūt buvo sufalsifikuoti.

Į viešumą iškilusį skandalą Kaune veikiančio Kraujo donorystės centro vadovas Artūras Venslauskas taip pat netiesiogiai sieja su konkurencine dviejų įstaigų kova.

„Paprastai, perpilant kraują, ligonio būklė pagerėja jau po vieno maišelio, o supylus Nacionalinio kraujo centro kraujo ir du, ir tris maišelius, niekas nesikeičia – tai įtariama, kad nepakankamas hemoglobino kiekis šiuo atveju. Kuo toliau tyrė tą pusę metų, tuo labiau pamatė, kad ne 10 ar 15 proc. nukrypimas, bet visur per pusę. Todėl kilo įtarimas, kad daroma ne taip, kaip priklauso", – pasakojo A.Venslauskas.

Jis daro prielaidą, kad Nacionalinis kraujo centras iš donoro kraują ima su normaliu hemoglobino kiekiu, tačiau paskui hemoglobino sumažėja.

„Sunku pasakyti, kokie procesai atliekami. Per tyrimą paaiškėjo, kad kraujo komponentuose yra tik pusė normos hemoglobino. Reikiamas kiekis lyg būtų papildytas kažkuo, tačiau tyrimų nedarėme – neturime galimybių, todėl nežinau, kuo papildyta“, – apie konkurentų galbūt daromas gudrybes kalbėjo Kaune veikiančios donorystės įstaigos vadovas.