Gyvenimo trukmė ilgėja, bet žmogus lieka ligotas

Anot Klaipėdos universiteto Medicinos edukacijos katedros vedėjo bei SGNMR prezidento prof. Algimanto Kirkučio, mūsų visuomenė po truputį tampa ligonių visuomenė. Šiandien nėra nė vieno, kuriam neteko gerti vaistų ir apsilankyti pas gydytojus. Tuo tarpu sveikos gyvensenos, sveiko žmogaus sąvokos iš mūsų sąmonės praktiškai išsitrynusios.

Algimantas Kirkutis
Foto: DELFI / Audrius Solominas

„Šiuolaikinė medicina šiuo metu daug pažengusi, pasiekė didžiulių laimėjimų. Aparatūros, vaistų pagalba žmogus gali gyventi daug ilgiau nei anksčiau, tačiau ta pati medicina susiduria su 21-to amžiaus rykšte – neinfekcinėmis ligomis. Tai hipertonija, išeminė širdies liga, diabetas, vėžys ir pan. Šio ligos yra neišgydomos, o tik apgydomos: sumažinami simptomai, žmogaus gyvenimas ilgėja, tačiau jis vis tiek lieka ligotas ir tampa priklausomas nuo vaistų. Taip visa mūsų visuomenė po truputį darosi priklausoma nuo vaistų ir medikamentų.

Teko skaityti straipsnį, kuriame buvo palyginta narkomanijos problema su priklausomybe nuo vaistų. Pirmoji pasirodė daug kartų mažesnė. Vaistams išleidžiami trilijonai dolerių, o apie tai, kad galima nesusirgti, pamirštama. Kaip dar rašė Vydūnas, kur kas svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti, o mes visi pripratome tik ligas gydyti. Kita vertus, akivaizdu, kad visuomenė pradeda ieškoti alternatyvių galimybių, kaip iš šios situacijos išsigelbėti, ir grįžtama prie vadinamosios natūralios medicinos. Todėl ir reikalinga struktūra, kuri pabandytų apjungti natūralios medicinos ir gyvensenos jėgas, kurios dabar išsibarsčiusios“, - teigė A. Kirkutis.

Šiandien ne visos natūralios medicinos paslaugas yra saugios

Anot mediko, nekontroliuojama natūrali medicina kartais ir nepakankamai saugi, kadangi šias paslaugas teikia žmonės, neturintys tinkamo išsilavinimo ir kvalifikacijos. Todėl minėti rūmai rūpintųsi ne tik sveika žmonių gyvensena, siektų pagerinti žmonių sveikatos lygį ir skatintų visuomenę bei politikos formuotojus ieškoti naujų būdų, bet reguliuotų natūralios medicinos sritį. Tuomet ji iš tiesų galėtų būti puikus priedas, padedantis pasveikti nuo lėtinių ligų.

„Taip pat labai svarbu susisteminti, suklasifikuoti natūralią mediciną, nes dabar gydymo būdų yra šimtai ir ne visi jie vienodo svarbumo. Taigi turėtų atsirasti klasifikacija, kurioje kiekvienas šis gydymo būdas turėtų savo vietą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Vokietijoje buvo atlikta ligonių apklausa, po kurios paaiškėjo, kad apie 70 proc. jų kreipėsi į natūralios medicinos atstovus dėl įvairių paslaugų – vaistažolių, masažų, kineziterapijos. Taigi formuojasi milijardinė nauja rinka pasaulyje ir ji turi turėti savo apibrėžimą. Ją reikia įvertinti ir kontroliuoti. Dabar informaciją skleidžia, kas nori: atvažiuoja žmonės iš Indijos, kurių kvalifikacija kartais neaiški, ir skaito paskaitas. Turėtų kažkas jais rūpintis“, - sakė SGNMR prezidentas.

Taip pat rūmai teiktų rekomendacijas, kokių natūralios sveikatos specialistų, kurie šiuo metu niekur neruošiami, mums reikia, bei vykdytų ekspertizės problematiką, nes šiuo metu natūralios medicinos žmonės neturi, kas jiems padeda, įvertina jų kvalifikaciją, padeda ją kelti. Po panašių ekspertizių viena ar kita praktika galėtų būti siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai priimti kaip oficialią.

„Dabar ligonis moka du kartus. Jis moka mokesčius už sveikatos draudimą, pagal kurį gana tam tikras medicinos paslaugas, tačiau pats turi mokėti už natūralios medicinos paslaugas, nes nėra įstatyminės bazės, natūralios medicinos veiklos reglamentavo. Todėl mes apjungsime jėgas ir teiksime pataisas, kad sveikatos įstatyme atsirastų natūralios medicinos sąvoka. Tai vienas iš pagrindinių rūmų tikslų“, - teigė A. Kirkutis.

Cheminiais vaistais reikia gydyti tik tada, kai nepadeda natūralūs

Juozas Dapšauskas
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos nario Juozo Dapšausko teigimu, visi žinome sveikos mitybos piramidę. Tokia pati piramidė turėtų atsirasti ir medicinoje.

„Mes neneigiame tos medicinos, kuri šiuo metu užima didesnę dalį, tačiau keliame klausimą dėl proporcijų. Sveikatos sistemoje turėtų būti tam tikra piramidė, kurios pagrindą sudarytų sveika gyvensena (mityba, fizinis aktyvumas, gyvenimo būdas). Būtent jai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Toliau turėtų eiti kuo natūralesnė medicina, kuri, beje, ir pigesnė. Jei šios priemonės nesuveikia, visiems suprantama, kad reikia ir cheminių vaistų bei operacijų. Bet tai turi būti piramidės viršūnėje, kai visos kitos priemonės nesuveikia“, - įsitikinęs sveikuolis.

Jam antrino Vilniaus universiteto onkologijos instituto fitoterapeutas, medicinos biologas Juozas Ruolia, žoliniais preparatais padedantis onkologiniams ligoniams. „Nuo senų laikų lietuvių medicina rėmėsi vaistažolėmis, o prieš keletą metų prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo sudaryta darbo grupė liaudies medicinai integruoti į tradicinę. Tikimės, kad rūmų pagalba atsiras ir tokios specialybės ar subspecialybės. Vaistažolių taikymo praktika per 20 metų onkologijoje pasiteisino. Iš 100 krūties vėžiu sirgusių moterų, kurios per penkerius metus turėjo išeiti anapusybėn, vartodamos fito ir mikroelementų preparatus, išliko 75, o kontrolinėje grupėje – tik 22“, - įspūdingus skaičius pateikė specialistas.

Pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys, Vilniaus universiteto doktorantas Vitalijus Naumavičius pabrėžė, kad šiuolaikinė medicina remiasi biocheminių procesų pažinimu ir operacinių technologijų kūrimu.

Valstybė turi užtikrinti pacientui tinkamiausią gydymo būdą

„Tai reiškia, kad jeigu jūsų organizmo sutrikimas jau buvo išnagrinėtas biocheminiu lygiu ir atrinktos medžiagos vaistams arba yra sukurtas operacinis gydymo būdas, jūs būsite išgydytas ar bent jau nemirsite. Tačiau jei jūsų liga netelpa į šiuos rėmus, jūs būsite tik stebimas ir bus bandoma jus reanimuoti, silpninti ligos simptomus ir pan. Mat tik dalis organizmo procesų yra ištyrinėta eksperimentiškai. Daugelis kitų procesų per šimtmečius pažinti empiriškai, o šios žinios perduotos per kinų mediciną, ajurvedą.

Šis patyrimas naudingas sprendžiant sisteminius organizmo sutrikimus, kai dar nėra esminių anatominių pakitimų arba šie pakitimai yra negrįžtami. Tai yra, jūs blogai jaučiatės, bet tyrimai ligos nerodo. Arba liga ir pakitimai yra, bet niekuo negalima padėti. Taip pat šios patirties panaudojimas reikšmingas išsaugant sveikatą ir palaikant gyvenimo kokybę. Tačiau tai nereiškia, kad netradicinę mediciną reikia perkelti mechaniškai. Reikia imti sisteminius principus – tai, kas buvo pažinta, parenkant tai, kas geriausia, tiksliausia. Kad šis procesas vyktų nepaviršutiniškai, reikia ruošti šios srities specialistus“, - teigė V. Naumavičius.

Kinų medicinos žinovas išreiškė viltį, kad ateityje žmogui, pakliuvusiam į gydymo įstaigą, bus suteikta visapusiška pagalba, t. y. bus taikomi tie gydymo metodai, kurie labiausia tiktų jo klinikiniam atvejui.