Kas yra alergija?

Alergija – nenormali žmogaus imuninės sistemos reakcija į medžiagas ar veiksnius, kurie paprastai gerai toleruojami ir laikomi nepavojingais žmogaus sveikatai. Laikotarpis tarp alergeno patekimo į organizmą ir antikūnų pasigaminimo vadinamas įsijautrinimo laikotarpiu. Kai organizme susidaro pakankamas kiekis antikūnų, o į organizmą patenka tas pats alergenas, įvyksta alerginė reakcija.
Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas“ medžiagas, sukeldamas uždegimines reakcijas ir kartu pažeisdamas aplinkinius audinius. Imuniteto susilpnėjimą išprovokuoja mūsų gyvenimo būdas: konservantai maiste, taip vadinamas „greitas maistas“, ankstyvas kūdikių maitinimas dirbtiniais mišinukais, rūkymas, cheminiai vaistai, stresai ir t. t. Kiekvienas alergijos atvejis individualus. Pirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvoje vaikystėje. Vieniems ji pirmą kartą prasideda po skiepų, kitiems – suvalgius tam tikro maisto, pavartojus antibiotikų, dar kitiems po išgyventų stresų ir pan. Alergiją gali sukelti žiedadulkės, įvairūs pramonės gaminiai, plaukų dažai, blakstienų tušas, dantų pastos, plovikliai, maistas ir kt.

Kas išprovokuoja alergijos atsiradimą?

Kai organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, organizmas pradeda toksinus šalinti per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) arba per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma). Visų alerginių reakcijų atsiradimo atvejų priežastis yra ta pati – nusilpusi imuninė sistema ir užterštas organizmas.

Alerginė sloga yra vienas iš alerginės ligos pasireiškimų. Ji dar vadinama sezonine sloga, šienlige (polinoze). Sezoninės alerginės slogos sukėlėjai yra varpinių žolių, piktžolių, gėlių, medžių žiedadulkės, kurių esti ore, kai žydi vienos arba kitos rūšies augalas ar medis. Sezoninė alerginė sloga dažniausiai atsiranda staiga, alergiško žmogaus aplinkoje atsiradus žiedadulkių, į kurias organizmas reaguoja alergija. Organizmas žiedadulkėms įsijautrina po truputį, turintys polinkį sirgti alerginėmis ligomis alergine sloga suserga po kelių žydėjimo sezonų. Ne kiekviena žiedadulkė sukelia alerginę slogą, pvz., pušų žiedadulkės yra stambios, akimi matomos ir dėl to dažniausiai nepavojingos. Mikroskopinio dydžio, akimi nematomos žiedadulkės yra daug pavojingesnės už stambiąsias. Žiedadulkes nuo vieno žydinčio augalo ant kito perneša ne tik vėjas, bet ir įvairūs vabalai, bitės. Todėl, kai žydi augalai, kurių žiedadulkėms yra alergiškas šeimos narys, negalima į namus nešti jokių žydinčių augalų. Sausą vėjuotą dieną žiedadulkių ore yra daug daugiau nei tuomet, kai nepučia vėjas ar lyja, nes lietaus lašeliai jas „nuplauna“. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore yra nuo 10–11 val. ryto iki 20 val. vakaro. Yra suaugusiųjų ir vaikų, kurie alergiški ne tik žiedadulkėms, bet ir medžių bei įvairių stipriai kvepiančių gėlių žiedų kvapams, pvz., alyvų, ievų, jazminų, bijūnų ir kt. Kuo daugiau žiedadulkių, tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai.

Neretai kartu su alergija žiedadulkėms pasitaiko ir buitinė alergija. Tuomet alergine sloga sergama visus metus – nepriklausomai nuo sezono. Sergantiems polinoze dažnai pažeidžiamos galvos kraujagyslės ir klausos nervas, tada žydėjimo sezono metu vargina stiprūs galvos skausmai ir sutrinka pusiausvyra. Žiedadulkės gali sukelti ir epilepsiją.

Ligos eiga gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Ligos požymių yra daug ir įvairių.
Būdingi simptomai: dažnas čiaudulys, niežti nosį, niežti vokus, akys parausta, peršti, ašaroja, bijo šviesos, nosies gleivinė išskiria gausias, vandeningas išskyras, „užgula“ nosį, patinsta jos gleivinė, dėl to pasidaro sunkiau kvėpuoti, gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, niežtėti gerklę, gomurį, pati grėsmingiausia reakcija – anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai pasireiškia įvairiais virškinamojo trakto, kvėpavimo sistemos arba odos ligų požymiais.

Kokie alergijos maistui požymiai ?

Alergija maistui gali pažeisti daugelį organizmo sistemų: virškinimo organus, odą, plaučius ir kt. Maisto alergenui patekus į žmogaus organizmą dažniausiai reakcija prasideda virškinamojo trakto veiklos sutrikimais.

Virškinimo traktas. Alergijos požymiai – burnos alerginis sindromas, atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, tinimas ir paraudimas, kūdikių pilvo diegliai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.

Kvėpavimo sistema. Alergijos požymiai – alerginis rinitas, gerklų edema, alerginė astma.
Oda. Alergijos požymiai – pasikartojantys bėrimai. Ir toliau vartojant alergiją sukėlusį produktą, bėrimai plečiasi, stiprėja niežulys, odos plotai pradeda šlapiuoti, gali sutrikti miegas. Vaikus dažniau kamuoja atopinis dermatitas, nepraeinantys odos bėrimai.

Alerginės reakcijos į maistą paprastai prasideda po kelių minučių ar valandų, bet labai įsijautrinusiems žmonėms net ir liečiant ar užuodžiant tokį maistą gali kilti alerginė reakcija. Pati grėsmingiausia reakcija - tai anafilaksinis šokas.

Profilaktinės priemonės

Sezono metu, kai žydi augalai, kurių žiedadulkėms ar kvapams esate alergiški, venkite kontakto su žydinčiomis tuopomis, vinkšnomis. Kai žydi medžiai, žolės, piktžolės, gėlės, kurių žiedadulkės yra alerginės slogos priežastis, venkite žydinčių pievų, visų žydinčių javų, vejų, nepjaukite žolės, nevartykite šieno, ant jo nemiegokite ir pan. Ypač saulėtą, vėjuotą dieną dera pabūti namuose.

Būdami namuose uždarykite langus. Kambarys gali būti vėdinamas uždengus orlaidę nuolat drėkinama marle. Nebūkite kaime, gamtoje, kai žydi alergiškam suaugusiajam ar vaikui kenkiantys augalai, venkite kontakto su alergiją sukeliančiomis žiedadulkėmis. Išmokite atskirti augalus, kurių žiedadulkėms suaugęs ar vaikas alergiškas.

Važiuodami automobiliu neatidarykite langų, nesinaudokite ventiliatoriumi.

Atostogaukite vietovėse, kur yra mažiau žiedadulkių, pvz., prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose.

Sugrįžę iš lauko visiems šeimos nariams rekomenduojama pasikeisti viršutinius rūbus, nusiauti batus, praplauti akis, nosį ir plaukus vandeniu, t. y. pašalinti prilipusias žiedadulkes.

Neįleiskite į namus naminių gyvūnų (kačių, šunų), kurie visuomet su kailiu atneša daug žiedadulkių.

Venkite uodų, bičių, širšių, vapsvų įgėlimų. Nevartokite medaus, nes jame iki 10 proc. yra įvairių žiedadulkių. Nenaudokite vaistažolių kremų.

Nelaikykite kambaryje žydinčių gėlių, ypač palergonijų, raktažolių. Namuose dulkes valykite kasdien drėgnu audiniu. Nustatyti, kokie produktai sukelia alerginius simptomus, ir atsisakykite jų savo maisto racione. Pati svarbiausia profilaktinė priemonė yra maisto, sukeliančio alergiją, vengimas.

Ligos profilaktikai labai svarbu išgydyti lėtinius infekcinius židinius, sanuoti dantis, nes mikrobiniai alergenai įjautrina organizmą ir jis tampa laidesnis žiedadulkėms. Sergantįjį polinoze gydyti reikia pradėti kuo anksčiau.

Anksti nustačius ligą, vengiant kontakto su žiedadulkėmis, kurioms žmogus alergiškas, tinkamai gydant, laikantis teisingo dienos režimo, racionalios mitybos, vengiant alergiškos buitinės aplinkos galima apsisaugoti nuo alerginių ligų, nebijoti pavasario vėjelio dvelksmo, džiaugtis bundančia ir žydinčia gamta.

Informaciją apie maisto produktus, galinčius sukelti alergiją, rasite internetiniame puslapyje www.foodallergens.info