Po ilgos kovos opozicijai pavyko iškovoti pertrauką iki kito posėdžio – tai yra kitos savaitės, tačiau sutarimas buvo pasiektas tik apsisvaidžius kaltinimais neobjektyvumu bei pasiūlius išgerti vaistų nuo nervų.
Masiškai priiminėjo D.Mikutienės ir V.Aleknaitės-Abramikienės pataisas
Seimo nariai ketvirtadienį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą priiminėjo pastraipsniui. Tai reiškia, kad parlamentarai apsvarsto kiekvieną teisės akto straipsnį ir konkrečiam straipsniui pateiktas pataisas. Pirmiausia yra balsuojama, ar pritarti konkrečiai pataisai, vėliau sprendžiama, ar priimti visą straipsnį su pataisomis.
Daugiausia pataisų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui pateikė „darbietė“ Dangutė Mikutienė bei keletas kitų kolegų, kurie nepritaria embrionų šaldymui, nes laikosi Katalikų Bažnyčiai būdingos nuostatos, kad gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo, tad embrionų šaldymas yra prilyginamas vos ne žmogžudystei.
Tarp kitų pataisų D. Mikutienė pasiūlė leisti sukurti tik tiek embrionų, kiek jų vienu metu gali būti perkeliama į moters gimdą arba kiaušintakius, bet jų skaičius negali viršyti 3.
Už tokią pataisą ketvirtadienį balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28 parlamentarai ir dar 18 tautos atstovų balsuodami susilaikė.
„Darbietės“ ir kitų parlamentarų pataisai daugiausia pritarė konservatoriai-krikdemai, „tvarkiečiai“ bei Darbo partijos atstovai.
Seimo nariai taip pat pritarė siūlymui leisti laikyti embrionus lytinių ląstelių banke, kai dėl moters sveikatos būklės neįmanoma perkelti sukurtų embrionų į jos gimdą ar kiaušintakius ir yra tai patvirtinanti medicininė pažyma. Laikyti embrionus lytinių ląstelių banke būtų leidžiama tol, kol moters sveikatos būklė leis perkelti embrionus į jos gimdą ar kiaušintakius.
Ginčijosi, kas yra gyvybė
Sprendžiant, kurį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą – liberalųjį ar konservatyvųjį – priimti, didžiausių diskusijų kyla dėl to, kas laikoma gyvybe. Katalikiškų nuostatų besilaikantys parlamentarai mano, jog žmogus yra pradedamas apvaisinus ląsteles, tad esą embrionų šaldymas yra negalimas, tuo tarpu liberalai ir socialdemokratai siūlo svarstyti racionaliai – kol kiaušialąsčių šaldymas pasaulyje nėra itin išvystytas, geriau leisti embrionų šaldymą ir taip tausoti moters sveikatą.
„Pasakykite, už ką jūs baudžiate tą moterį? Ji pasirenka kraštutinį variantą, nes jai didžiausias džiaugsmas yra vaikai ir jis negali patirti motinystės džiaugsmo. Ir jūs už tai ją baudžiate, kad ji ryžtasi tokiam pagalbinio apvaisinimo metodui. Kitais metodais jai nepavyksta pastoti. Alkoholizmas ir bevaikė šeima yra šeimos nelaimė. Tai kodėl mes šitą toleruojame? Mes šaldome, visas pasaulis šaldo, yra europinis standartas. Kai taip, tai žingsniuojame į Europą, kaip tik europinį standartą reikia priimti medicinoje, prasideda pasaka be galo. Tausokime moters sveikatą. Juk Dangutės siūlymas į kiaušintakius implantuoti apvaisintas ląsteles reiškia, kad moteris du kartus patirs narkozę – vieną kartą punkcijos metu, kitą kartą reiks daryti laparaskopiją. Tai jūs įsivaizduokite“, - piktinosi konservatorė Vida Marija Čigriejinė, nepritarianti savos partijos klerikalizmui.
Tuo tarpu Darbo partijos atstovė D. Mikutienė ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys aiškino, kad gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo ir neva embrionai viską jaučia.
„Yra atlikta be galo daug tyrimų, kai embrionai iki tryliktos savaitės viską jaučia, jie į viską reaguoja“, - aiškino D. Mikutienė.
„Gyvybė prasideda iš karto nuo apvaisinimo. Tai yra gyvybė – kaip bevadinsite, kokių pavadinimų beieškosite. Ir jeigu jūs siūlote užšaldyti embrionus prie minus 176 laipsnių, tai pamėginkite užsišaldyti patys, pažiūrėsime, kokios bus pasekmės“, - aiškino chemiko išsilavinimą turintis konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
I.Degutienė J.Sabatauskui pasiūlė išgerti vaistų
Reaguodama į susidariusią situaciją Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovė A. Zuokienė pasiūlė klausimo svarstyme daryti pertrauką, mat embrionų šaldymo draudimas, jos nuomone, nėra suderinamas su kitu jau priimtu įstatymo straipsniu, kuriuo dėl likusių embrionų panaudojimo – šaldymo ar sunaikinimo – apsisprendžia pora.
Tačiau pertraukos prašymas reiškė naują kovą – argumentuodami įvairiais Seimo Statuto straipsniais parlamentarai siūlė daryti pertrauką arba aiškino, jog ji visiškai neįmanoma.
„Priiminėjamos pataisos, kurios sujaukia įstatymą, teisėkūroje tai draudžiama“, - aiškino socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, pridūręs, kad kartais būna taip, jog žmogus ir penkiasdešimt metų lieka embrionu.
„Palaukit, aš apskritai buvau pasiruošęs balsuoti už visą įstatymą, o dabar nebeaišku, koks tas įstatymas. Aš dabar čia nieko nesupratau“, - pečiais gūžčiojo Žilvinas Šilgalis.
„Dabar tą pertrauką reikia daryti, nes tas įstatymas bus toks šleivas ir kreivas – joks. Mes nežinome, už ką balsuoti, Ž. Šilgalis užsirašė kalbėti, bet dabar nežino, už ką“, - aiškino „prisikėlėlis“ Arūnas Valinskas.
Tuo tarpu socialdemokratui Juliui Sabatauskui parlamento pirmininkė net pasiūlė išgerti vaistų, mat politikas nuo šoninio mikrofono bandė paaiškinti, kad A. Zuokienės pertraukos prašymas yra teisėtas. „Nereikia nervuotis, vaistų reikia išgerti, jeigu nervai ima”, - be ceremonijų replikavo Irena Degutienė.
Pertraukai Seimo nariai nepritarė ir klausimo svarstymas nutrauktas tik dėl to, kad socialdemokratas V. Andriukaitis atkreipė dėmesį, jog pasibaigė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui skirtas laikas.
Buvo paruošti du įstatymai
DELFI primena, kad iš viso buvo paruošti du teisės akto variantai – konservatyvusis ir liberalusis. Vienu jų leistas embrionų šaldymas, kitų – draudžiamas, mat laikomasi katalikiškos nuostatos, esą gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo.
Teisės aktų pateikimo metu parlamentarai pritarė abiems įstatymo variantams, bet Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo suformuluotas kompromisinis įstatymo projektas. Pagrindu liko konservatyvusis, tačiau liberalios pataisos jį pavertė labai artimu liberaliajam įstatymo projekto variantui, kadangi atsirado nuostatos leisti iki 10 embrionų užšaldyti penkeriems metams bei nustatyti apmokėjimo tvarką už šias paslaugas. Buvo nepritarta tik lytinių ląstelių donorystei – tai reiškia, kad apvaisinant galima naudoti tik sutuoktinio arba sugyventinio lytines ląsteles.
Kompromisiniame įstatymo projekte palikta daug erdvės pačios šeimos apsisprendimo laisvei. Pavyzdžiui, religingos šeimos galės į gimdą įsodinti visus embrionus, norinčios pasinaudoti naujausia mokslo pažanga turės galimybę dalį embrionų užšaldyti.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja po 2 tūkst.
