Seime iki įžeidimų susiginčyta, ką gerbti labiau – abstrakčią gyvybę ar realią moterį

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas sukėlė ne tik įprastas diskusijas, nuo kada embrioną galima vadinti žmogumi, bet ir ginčus dėl medicininių dirbtinio apvaisinimo metodikos subtilybių. Nors žmonės, kad jas išmanytų, mokosi ne vienerius metus, Seimo nariai jautėsi ne blogesniais vaisingumo gydymo žinovais už pačius medikus. Galiausiai jie taip susipainiojo, kad beliko svaidytis tik įžeidimais, todėl nuspręsta svarstyme padaryti pertrauką iki kitos savaitės antradienio.

Kristus taip pat gimė dirbtinio apvaisinimo būdu?

Konservatoriaus Valentino Stundžio teigimu, įstatymo projektas susijęs su pačiu fundamentaliausiu klausimu – požiūriu į gyvybę, todėl tai nėra tik technologijos ir gydymo metodikos klausimas, o kišimosi į gyvybės paslaptį ribų klausimas.

„Suprasdamas, kad yra kitokių požiūrių, kviečiu, kad neprimestume vieni kitiems savo požiūrio, gerbtume save ir kitaip mąstantį bei kitokią koncepciją ir pažiūrą išpažįstantįjį. Mūsų pozicija – žmogaus gyvybė yra šventa nuo pat jos pradėjimo, žmogaus asmens orumas ir neliečiamumas pirmiausiai reiškiasi gyvybės neliečiamumu – vaiko, suaugusiojo ar senyvo žmogaus“, - teigė parlamentaras.

Anot jo kolegos Rimanto Dumčiaus, siūlymas šaldyti embrionus, kuriuos vėliau esą teks sunaikinti, remiasi sena nuostata, kai buvo galvojama, kad žmogaus gyvybė atsiranda po kelių savaičių ar mėnesių, kai galima jau gemale įmatyti širdelę, kitus organus, tačiau šiandien esą jau teigiama, kad dviejų ląstelių susijungimas yra žmogiška gyvybė.

„Kitas klausimas – ar moralu turėti perteklinių embrionų. Manau, kad nemoralu, nes juos vėliau tenka išmesti. Visa tai remiasi praeito šimtmečio ideologija. Šiuo metu mokslas labai pažengęs ir šiandien, naudojant grynas lytines ląsteles – kiaušialąstes, kurios sujungiamos su priešinga lytimi, galima gauti gerą rezultatą“, - tikino Seimo narys.

„Manau, apie moralę reikia kalbėti ir priimant kitus įstatymus, ne tik svarstant dirbtinį apvaisinimą. Reikia gerbti žmogaus teises. Dabar einame klerikaliniu būdu, kai bažnyčia pasako, kokiu keliu eiti. O jei kitos šalys pasirinkusios kitą kelią? Leiskime pasirinkti ir mūsų žmonėms, o ne laukti, ką Bažnyčia mums diktuoja. Jauskimės laisvi žmonės“, - prieštaravo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Pasak jo kolegės Birutės Vėsaitės, turėti vaikų – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, tačiau Lietuvoje šiai teisei realizuoti buvo daug kliūčių.

„Nuo nevaisingumo kenčia 50 tūkst. porų. Kaip pagerėtų demografinė situacija, jei jie turėtų bent po du vaikučius. Gerbiu kitokias nuomones, tačiau jūs taip pat jų neprimetinėkite mąstantiems kitaip. Leiskime žmonėms patiems pasirinkti, kaip nori. Tai, ką siūlo gyvybės saugotojų grupė – šaldyti kiaušialąstes, yra labai rizikingas būdas. Taip pat noriu priminti, kad didžiausia embrionų žudikė – moters imuninė sistema. Daugelis konstitucinių teismų, tarp jų Italijos, Jungtinės Tautos pasisakė, kad moters sveikata – prioritetas. Tie, kurie gerbiate gyvybę, gerbkite realią moterį. Kodėl ją pasmerkiate steroidinių hormonų terapijai ir ne vieną kartą, nes dažnai nepavyksta pastoti iš pirmo karto. Embrionų šaldymas nuo to ją apsaugotų. Embrionai šaldomi 23-oje šalyse, ir čia ne vieta religinėms dogmoms reikšti. Kiek atsimenu, Kristus taip pat gimė dirbtinio apvaisinimo būdu“, - teigė parlamentarė.

A.Valinskas suabejojo R.J.Dagio protinėmis galimybėmis

Ne ką mažiau ginčų susilaukė embrionų šaldymui alternatyvus kiaušialąsčių šaldymas. „Jei mokslas galėtų pasiūlyti sprendimą, kaip užšaldyti kiaušialąstę, nebūtų šių diskusijų, bet kad šis metodas būtų efektyvus, prireiks dar penkių ar dešimt metų. Vargu, ar atsirastų porų, kurios rizikuotų savo ir vaiko sveikata, todėl priėmus tokį sprendimą, tektų apskritai nutraukti pagalbinio apvaisinimo procedūras“, - tikino Agnė Zuokienė, viena iš pataisų, kurioms pritarė Sveikatos reikalų komitetas, autorių.

Jos oponentė Dangutė Mikutienė pastebėjo, kad pernelyg spekuliuojama nevaisingų šeimų skaičiumi, nors jų registro nėra. Be to, nekalbama apie jų nevaisingumo priežastis, todėl prieš procedūrą reikėtų pažymos, kad visos kitos galimybės tikrai išnaudotos, o leisti šaldyti embrionus galėtų būti leidžiama tik išskirtiniais atvejais dėl moters sveikatos ir tik šešioms dienoms.

„Lietuvoje statistiškai nereikšmingas gimimų skaičius po embrionų šaldymų, šis būdas Europoje pasiteisina tik trijose šalyse. Aš nesutinku su tuo, kad kiaušialąsčių šaldymas yra eksperimentas. Jis taikomas jau seniai“, - prieštaravo darbietė.

Liberaliojo projekto autorius Algis Čaplikas priminė, kad šiuo metu veikiantis gan liberalus sveikatos apsaugos įstatymas, pagal kurį atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, buvo priimtas konservatorių Vyriausybės laikais. Tuo tarpu jo siūlomas įstatymas, prieš kurį pasisako tie patys konservatoriai, esą remiasi metodika, už kurią buvo skirta Nobelio premija.

„Ar mes savo Lietuvėlėje viską paneigsime? Pagaliau ar dvi katalikų bažnyčios pasaulyje egzistuoja? Juk kitose šalyse leidžiama šaldyti embrionus, visur be jokių ginčų viskas seniai įteisinta. Net estai įteisinę, pamatę blogą demografinę situaciją, kad bloga, kad kasmet į pasaulį ateina 500 estų. Ar mes nuolat norime būtų paskutiniai – paskutiniai pagonys, paskutiniai krikštijamės, paskutiniai priimame apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymą.

Manau, kad niekas negali pasakyti, kaip žmogus turi elgtis. Šiame įstatymo projekte pačiai šeimai leista spręsti. Ne R. J. Dagys jai pasakys, kaip elgtis – beje, pats didžiausias katalikas buvo kažkada pats didžiausias ateistas. Kompromisinis variantas gyvas, teisingas ir duos naudos mūsų piliečiams, kurie moka mokesčius“, - kompromisiniu variantu liko patenkintas parlamentaras.

Dar keletas Seimo narių pabandė pabūti lytinių ląstelių ir medicininio gyvybės užsimezgimo ekspertais, tačiau kai konservatorius Rimantas Dagys paaiškino, kad gyvybė prasideda nuo dviejų chromosomų susijungimo, neišlaikė visą diskusiją tylėjęs Arūnas Valinskas. Esą jei gyvybės žinovas Dagys sako, kad gyvybė prasideda nuo dviejų choromosomų susijungimo, gal ir jo protas yra tokio lygio. Po šios replikos buvo skubiai pareikalauta nutraukti diskusijas, atšaldyti aistras ir pereiti prie kito klausimo.

DELFI primena, kad Seimui buvo pateiktas kompromisinis įstatymo projekto variantas. Pagrindu liko konservatyvusis, tačiau liberalios pataisos jį pavertė labai artimu liberaliajam įstatymo projekto variantui, kadangi atsirado nuostatos leisti iki 10 embrionų užšaldyti penkeriems metams bei nustatyti apmokėjimo tvarką už šias paslaugas. Buvo nepritarta tik lytinių ląstelių donorystei – t. y. galima naudoti tik partnerio lytines ląsteles.

Kompromisiniame įstatymo projekte palikta daug erdvės pačios šeimos apsisprendimo laisvei. Pavyzdžiui, religingos šeimos galės į gimdą įsodinti visus embrionus, norinčios pasinaudoti naujausia mokslo pažanga turės galimybę dalį embrionų užšaldyti.