Pasak jos, daugelis donorų vasarą išvažiuoja, kiti susiranda sezoninius darbus ir Kraujo centrą pamiršta. Kitu metų laiku kasdien kraują duoda apie 130-140 žmonių, o vasarą jų ateina 50-čia mažiau.
"Mūsų pagrindiniai donorai yra studentai, kolegijų moksleiviai", - visuomenėje įsigalėjusią nuomonę, kad savo kraują už pinigus dažniausiai linkę duoti bedarbiai, neigia J.Sizova.
Apie kraujo trūkumą pradėjus skelbti per televiziją, donorų padaugėjo - penktadienį ir šeštadienį Vilniaus kraujo centre jų apsilankė per 200 žmonių. Tačiau centro darbuotojai ir toliau visų galinčiųjų prašo paaukoti savo kraujo nelaimės ištiktiesiems.
Kol kas donorui už jo kraują mokama vidutinė dienos uždarbio išmoka - šiek tiek daugiau nei 57 litai. Netrukus ši situacija keisis. Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame numatoma, kad donorams, davusiems nustatytą kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių dozę bei pageidaujantiems gauti kelionės išlaidų kompensaciją, papildomo maitinimo išlaidas, iš valstybės biudžeto mokama 40 litų dydžio išmoka.
Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos kraujo ir jo sudedamųjų dalių turi pakankamai, į kraujo centrą ar kitą įstaigą atvykusiam donorui bus siūloma jo duoti nemokamai. Taip gyventojai pratinami prie neatlygintinos donorystės propagavimo.
Pasak J.Sizovos, beveik visose Vakarų Europos šalyse už kraujo donorystę nemokama. Po 5-7 metų taip turėtų būti ir Lietuvoje.
Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"
