Mūsų šalyje darbdaviai neteikia pirmenybės nerūkančiam žmogui ir retas kuris skatina darbuotojus atsisakyti šio žalingo įpročio.
Moka nerūkantieji
Paskutinioji gegužės diena pasaulyje jau beveik dvidešimt metų skelbiama diena be tabako.
Naivu tikėtis, kad bent šiandien Lietuvoje būtų uždrausta rūkyti visuose uostamiesčio baruose, parduotuvėse iš lentynų dingtų cigarečių pakeliai, šiandien būtų paskelbta poilsio diena tabako fabriko darbuotojams. Įpratusieji skaičiuoti kaipmat pasipriešintų tokiam sprendimui, reikalaudami padengti patirtus milžiniškus finansinius nuostolius.
Tačiau rūkoriai jau seniai neskaičiuoja, kokius nuostolius dėl šio žalingo įpročio jie patiria: kasdien, kas mėnesį, metus ar visą gyvenimą.
Kiekvienais metais nuo tabako pasaulyje žūva 4 milijonai žmonių, tai yra 11 tūkstančių žmonių per dieną. Apytiksliai 7 tūkstančiai Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.
Rūkymas sąlygoja 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo. Sveikatos apsaugos išlaidos rūkymo sukeltoms ligoms gydyti sudaro 0,7-2 proc. bendrojo vidaus produkto. JAV per metus tam išleidžiama 70, Vokietijoje - 20, Kanadoje - 10, Australijoje - 5, Didžiojoje Britanijoje - 3 milijardai dolerių, Lietuvoje - nuo 300 iki 850 milijonų litų. 75 procentus šios sumos sumoka nerūkantieji.
Draus rūkyti baruose
„Mes čia rūkome tik lašišą“ - toks užrašas ir plakatas, vaizduojantis du vyrus, laikančius žuvį, nuo šios savaitės pasitiks atvykstančius į Norvegijos sostinės Oslo oro uostą. Nuo rytojaus, birželio 1-osios, Norvegija ketina sekti Airijos pavyzdžiu ir tapti antra šalimi Europoje, draudžiančia rūkyti baruose ir restoranuose.
Airijoje toks pat draudimas įsigaliojo šių metų kovo pabaigoje. Šios šalies sveikatos apsaugos ministras prieš savaitę pranešė, kad pagal apklausas, atliktas prieš dvejus metus, 27 procentai airių rūkė kasdien, o dabar tik 25 procentai jų kasdieną prisidega cigaretę. Įsigaliojus draudimui rūkyti baruose, padaugėjo rūkalių, norinčių atsisakyti šio žalingo įpročio ir besikreipiančių pagalbos į specialistus.
Draudimai formalūs
Lietuvoje priimti įstatymai, pagal kuriuos būtų ribojamas rūkalių viešpatavimas, nėra tokie griežti. Mūsų šalyje rūkyti draudžiama švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir jų teritorijose, interneto kavinėse, taip pat patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ir kiti renginiai, darbo vietose, esančiose uždarose patalpose.
Rūkyti taip pat draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems. Tačiau niekas nežino, ką daryti, jei šių reikalavimų nesilaikoma.
Baus po dvejų metų
Restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, jau nuo šių metų gegužės 1 dienos turėjo būti įrengtos atskiros patalpos arba vietos rūkantiems asmenims. Tačiau nuo gegužės įsigalioję reikalavimai kol kas yra nieko verti, nes barai ir restoranai už šių reikalavimų nevykdymą bus pradėti bausti tik po dvejų metų - 2006 -ųjų gegužę.
Dėl to per mėnesį uostamiesčio kavinėse nerūkančiųjų patogumui padaryta nedaug. Daugelyje kavinių nueita paprasčiausiu keliu. Toje pačioje salėje esantys staliukai gali būti skirti ir rūkantiems, ir nerūkantiems. Priklauso nuo to, kokia lentelė padėta ant stalo. Uostamiesčio kavinėse rūkantiesiems skirtų vietų yra žymiai daugiau nei nerūkantiesiems.
Turi kovoti patys
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro ugdymo skyriaus edukologė Raminta Petkutė nenorėjo sutikti su tuo, kad dar dvejus metus nerūkančiųjų interesų baruose bus nepaisoma. Ji aiškino, kad kavinių ir restoranų savininkams suteiktas pereinamasis laikotarpis. Jei po dvejų metų jie nepertvarkys patalpų, galės pasiskelbti barais, kuriuose nerūkoma.
Specialistė mano, kad aktyviau už savo teises turėtų kovoti patys nerūkantieji. Ji rekomenduoja ignoruoti tas kavines, kuriose nepaisomos nerūkančiųjų teisės, ir rinktis kitas. R.Petkutė mano, kad toks protestas būtų efektyvus, nes šiuo metu rūkančiųjų yra šiek tiek mažiau nei nerūkančiųjų.
Visuomenės sveikatos centras, pasak edukologės, gali tik rekomenduoti nerūkyti, todėl šiandien, pasaulinę dieną be tabako, baruose lankytojams bus dalinamos skrajutės apie rūkymo žalą.
Rūko nėščiosios
Šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis sveikatos mokymo programų JAV ir Lietuvoje videoprodiuseris Haroldas Mandolas mano, kad mūsų šalyje žmonės nepakankamai žino apie pasyvaus rūkymo sukeltas pasekmes. Svečias jau parengė du vaizdo klipus apie tai, kaip dėl pasyvaus rūkymo kenčia vaikai ir dar negimę kūdikiai.
Juose įtaigiai parodoma, kaip po rūkymo aplinkoje likusios kenksmingos medžiagos skverbiasi į kiekvieno, netgi dar negimusio žmogaus organizmą ir jį žaloja. Šios socialinės reklamos per vietinę televiziją klaipėdiečiams turėtų būti pradėtos demonstruoti rudenį.
Klaipėdos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas Algimantas Fabijonavičius sakė, kad naivu tikėtis, jog negimusių vaikų sveikata rūpintųsi aplinkiniai, jei tuo nesirūpina pačios mamos. Pasak mediko, trečdalis iki nėštumo rūkiusių moterų nepajėgia šio įpročio atsisakyti dėl savo kūdikio sveikatos. Įprotis rūkyti yra toks stiprus, kad nėščios moterys jau net nesigėdydamos rūko tiesiog prie ligoninės durų.
Nerūkantieji sutaupo
H.Mandolas teigia, kad Lietuvoje rūkaliai nežino, kaip žaloja savo sveikatą, todėl čia taip gausiai rūkoma. Anot pašnekovo, liūdniausia, kad nuolat rūkančiųjų amžius vis jaunėja.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, palyginus pastarojo dešimtmečio sociologinių apklausų rezultatus, rūkančių paauglių skaičius mūsų šalyje išaugo daugiau nei du kartus. 2002 m. duomenimis, rūkė 5 proc. vienuolikamečių ir 47 proc. penkiolikamečių berniukų. Taip pat rūkė 2 proc. vienuolikamečių ir 30 proc. penkiolikamečių mergaičių. 89 proc. penkiolikmečių berniukų ir 73 proc. to paties amžiaus mergaičių buvo bandę rūkyti.
Šiandien vis garsiau kalbama apie tai, kad iki šiol taikytos rūkymo prevencijai skirtos priemonės yra neveiksmingos. H.Mandolas Klaipėdoje norėjo išsiaiškinti, kokios rūkymo pasekmės moksleiviams atrodo grėsmingiausios, dėl kurių jie atsisakytų ar net nepradėtų rūkyti.
Simono Dacho mokykloje H.Mandolas apklausė 10-16 metų moksleivius. Iš šešių neigiamų rūkymo sukeliamų sveikatos ir socialinių pasekmių grėsmingiausia jiems atrodė impotencija. Ši rūkymo sukelta negalė jiems atrodė žymiai baisesnė už blogą rūkoriaus įvaizdį, dėl rūkymo kylančias mirtinas ligas, į organizmą patenkančias nuodingas medžiagas ir netgi didžiulę rūkalų kainą. Per metus rūkoriai vidutiniškai prarūko iki 1500 litų.
Metęs rūkyti per mėnesį žmogus sutaupo lygintuvui, per tris mėnesius - dulkių siurbliui, per aštuonis mėnesius šaldytuvui, per metus skalbimo mašinai arba kelionei į Ispaniją, Turkiją.
Turtingi rūko mažiau
Nors atrodo, kad taip išlaidauti sau gali leisti tik turtingi žmonės, Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad priklausomybė nuo tabako labiau išplitusi tarp neturtingai gyvenančių žmonių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje rūko apie 10 proc. aukščiausiajai ir beveik 40 proc. žemiausiajai socialinei ir ekonominei grupei priskiriamų asmenų.
Skiriasi neturinčių vidurinio išsilavinimo ir baigusiųjų aukštąsias mokyklas įprotis rūkyti. Lietuvoje kasdien rūko 59,9 proc. vyrų ir 19,5 proc. moterų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, bei 30,4 proc. vyrų bei 13,3 proc. moterų, baigusių aukštąsias mokyklas.
Prarūko 3 valandas
Mūsų šalyje kol kas labai retai priimant į darbą pirmenybė teikiama nerūkančiam žmogui. Nė viename darbą siūlančiame skelbime nenurodyta, kad nerūkymas būtų prioritetas. To pageidauja nebent auklę mažamečiams vaikams samdančios šeimos.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro sakė, kad nerūkantiems žmonėms pirmenybę uostamiestyje teikia tik viena kita įmonė. Dažniausiai tos, kurios yra susijusios su užsienio kapitalu, arba tos, kuriose vyksta nepertraukiama gamyba ir žmogus negali nuo jos atsitraukti dėl rūkymo.
Pačiuose rūmuose taip pat nerūkoma ir nerūkantiesiems prieš rūkalius taikoma pirmenybė. V.Kažuro teigė, kad darbdaviai priimdami į darbą galėtų atsižvelgti į tai, ar žmogus rūko, ar ne. Tai naudinga būtų daryti dėl dviejų priežasčių. Žmonės, žinodami, kad nerūkantiems yra daugiau šansų gauti darbą, atsisakytų žalingo įpročio.
Kita priežastis - nerūkantis visada padaro daugiau nei rūkantis. Prieš keletą metų, dar dirbdama valstybinėje tarnyboje, V.Kažuro atliko eksperimentą. Su kolege suskaičiavo, kad rūkanti bendradarbė iš 8 darbo valandų tris praleisdavo rūkydama.
Primoka 100 litų
Jūrų krovinių kompanija „Bega“ yra reta išimtis, kur darbuotojai skatinami atsisakyti žalingo įpročio. Įmonės personalo vadybininkė Ditė Vėželienė pasakojo, kad daugiau nei ketverius metus nerūkantys darbuotojai skatinami materialiai. Kas mėnesį prie algos jiems pridedama po 100 litų.
Pasak vadybininkės, dėl šios priežasties rūkyti metė apie 30 darbuotojų. Naujokai arba apsisprendę neberūkyti senbuviai tris mėnesius yra stebimi ir tik po to jiems pradedamas mokėti priedas. D.Vėželienė teigė, kad kol kas priimant į darbą nekreipiamas dėmesys, ar šis žmogus rūkantis, nes nėra didelio jiems reikalingų specialistų pasirinkimo.
