Šis klausimas daugiau nei pusę metų buvo nagrinėjamas ministrų kabinete, tačiau sutarimo taip ir nerasta.

„Mes, Vyriausybė, nenorime priimti vienos ir dauguma nusvertos nuomonės. Tokiu atveju siunčiame abidvi nuomones ir Seimas turi apsispręsti įvertinęs visus argumentus“, – reziumavo premjeras Andrius Kubilius po to, kai sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų ir darbo ministrai išsakė visiškai priešingas pozicijas.

Bet ir šiam Vyriausybės vadovo norui trečiadienį nebuvo lemta išsipildyti – nuspręsta dar savaitę padirbėti rengiant šį nutarimą Seimui.

Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis atkreipė dėmesį, kad nusiuntus tokią Vyriausybės išvadą, Seimas klausimą parsiųs atgal.

Po posėdžio A. Kubilius pripažino, kad pats yra už konservatyvesnį įstatymo projektą.

„Aš esu už labiau konservatyvų (projektą – DELFI), tame nėra jokios paslapties. Aš remiu, be abejo, D. Jankausko pristatytą variantą. Aš nemanau, kad tokius klausimus, kurie remiasi skirtingomis vertybinėmis pažiūromis, kad Vyriausybė priimtų ir svarstytų vieno ar pusės balso skirtumu. Tokius sprendimus turi daryti Seimas“, – komentavo premjeras.

Vyriausybė svarstė Pagalbinio apvaisinimo ir Dirbtinio apvaisinimo įstatymų projektus.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys posėdyje sakė, kad šie projektai skiriasi dviem esminiais aspektais: lytinių ląstelių donorystės klausimo reglamentavimu ir embrionų šaldymu.

Seimo nario Algio Čapliko registruotame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme, kuriam Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pritarti, leidžiama lytinių ląstelių donorystę ne tik tarp partnerių neribojant šaldymo sąlygomis laikomų embrionų skaičiaus.

Seimo narių Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio pateiktame Dirbtinio apvaisinimo įstatyme draužiami abu minėti aspektai – galima sukurti iki trijų embrionų ir negalima jų šaldyti, donorystės tarp ne partnerių taip pat yra draudžiama.

Anot R. Šukio, lytinių ląstelių donorystė ne tik tarp partnerių ir embrionų šaldymas egzistuoja daugumoje Europos Sąjungos šalių. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje leidžiama surogatinė motinystė.

„Lietuva, pasirinkusi konservatyvesnį kelią, stotų šalia tų šalių, kurių ES yra labai nedaug. Netgi iš tų šalių daugelyje jų yra draudžiamas vienas iš minėtų aspektų, tik Italijoje yra draudžiami abu atvejai“, – kalbėjo R. Šukys.

„Kiek aiškina specialistai, ir aš jais pasitikiu, kadangi negarantuojamas dirbtinio apvaisinimo sėkmingumas netgi iš trijų embrionų, užšaldymas yra pagrįstas siekiant išvengti sveikatai kenkiančios hormonų terapijos, kuri, beje, ir kainuoja nemažai pinigų“, – po posėdžio savo argumentus išsakė sveikatos apsaugos ministras.

Jo teigimu, draudžiant lytinių ląstelių donorystę kyla medicininis klausimas ar šeima turi teisę turėti vaiką, kai vienas iš partnerių negali būti donoru.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas siūlė pritarti konservatyvesniam projektui.

„Pagalbinio apvaisinimo projektu nustatytas teisinis reglamentavimas negarantuoja pakankamos embrionų apsaugos, sudaromos galimybės sukurti neribotą skaičių embrionų, juos šaldyti, nepanaudotus naikinti. Tai sukelia moralinių, socialinių, medicininių, teisinių problemų, taip pat, mūsų nuomone, yra nesuderinama su Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintu gyvybės kultūros puoselėjimo principu, pabrėžiančiu pagarbą gyvybei ir siekį išsaugoti pradėtą gyvybę“, – sakė jis.

Taip pat esą leidžiant anoniminę lytinių ląstelių donorystę, neužtikrinama vaiko teisė žinoti savo tėvus.

Lietuva ne vienerius metus neapsisprendžia dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo. Ši sritis iki šiol yra reglamentuojama ministro įsakymu ir nėra kompensuojama iš Ligonių kasų.