Jei neįmanoma sustabdyti įmonės veiklos, galima pakeisti vadovą

Nors VTLK pernai gavo vos 32 pacientų oficialius skundus dėl galimai neteisėtų priemokų, tarnybos direktorius Vytautas Mockus įsitikinęs, kad tai tik ledkalnio viršūnė. „Jei tik tiek pažeidimų būtų, tai nebūtų problema. Tačiau situacija daug rimtesnė ir šiuo atveju reikėtų politinių sprendimų. Žinoma, niekada neužteks pinigų viskam, taip pat suprantu, kad sunku už mažą sumą suteikti labai kokybišką paslaugą, bet kai priemoka tampa papročiu, o ne teisiniu reglamentavimu, tai jau blogai“, - įsitikinęs VTLK vadovas.

Viena iš problemiškų sričių, kai gydymo įstaigose pacientai prašomi pasirašyti sutinkantys pirkti vaistus. Tai vyksta net Santariškių klinikose. Pavyzdžiui, apie 500 litų kainuojantis „rinkinėlis“ prieš širdies operaciją, į kurį įeina net bintas, tapo norma, kuri tarp pacientų net nediskutojama.

Anot V. Mockaus, sutartys pakankamai ilgos ir painios, ne kiekvienas turi kantrybės atidžiai jas perskaityti, todėl neatkreipia dėmesio, kad kuri nors gudragalviška formuluotė reiškia sutikimą įsigyti vaistų bei gydymo priemonių.

Vytautas Mockus

„Todėl svarstome apie galimybę parengti supaprastintos formos sutartis, kad žmogui labai lakoniškai būtų išdėstyta, ką jis renkasi – bazinį variantą, kitaip tariant, kompleksinius pietus, už kuriuos sumoka ligonių kasos, ar jis nori deserto, už kurį pasiruošęs pats susimokėti. Taip pat esame apsisprendę būti principingi dėl teisės aktų dėl mokamų ir nemokamų paslaugų įgyvendinimo. Argumentų tiek už priemokas, tiek prieš priemokas abi pusės turi pakankamai. Paslaugų balo vertės sumažinimas taip pat svarbus – kaip už dar mažesnę sumą pateikti kokybišką paslaugą, kurios sudedamosios dalys neatpigo?

Visgi norime įgyvendinti esamus teisės aktus. Šiuo aspektu būsime ypatingai preciziški. Nustatę vieną, antrą pažeidimą siūlysime nutraukinėti sutartis. Taigi įstaigos žinos: jei nesiliaus neteisėto pinigautis, kokia bebūtų priemokų įvedimo logika, tai grės rimtomis pasekmėmis. Žinoma, tai drastiški siūlymai, todėl tikimės tam tikrų lobistinių veiksmų. Kai prieš pusantrų metų buvome nusprendę nemokėti už paslaugas įstaigoms, dirbančioms be higienos paso, t. y. be leidimo dirbti, spaudimas buvo toks didelis, kad mums teko pakeisti savo nuomonę“, - teigė pašnekovas.

VTLK vadovas pripažino, kad tokias sankcijas būtų galima taikyti tik įstaigoms, kurių paslaugas galėtų perimti kitos. Tuo tarpu alternatyvos neturinčių, monopolinių įstaigų, teikiančių tretinio lygio paslaugas, veiklos sustabdyti būtų neįmanoma.

„Todėl sugalvojome kitą būdą – viešinti jose aptiktus pažeidimus mūsų svetainėje bei informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją. Tokiu atveju tikimės įsigyti sąjungininką – įstaigos steigėją, kuris negali sustabdyti įstaigos veiklos, bet gali pakeisti jos vadovą“, - aiškino pašnekovas.

Viršsutartinės paslaugos apmokamos ne tuoj pat

VTLK specialistai tikina, kad iš rezervinio fondo jau ketvirtus metus gydymo įstaigoms sumokama už prioritetines viršplanines paslaugas – stebėjimo, priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos chirurgijos, trumpalaikio gydymo. Taip pat šimtu procentų apmokamos viršsutartinės ambulatorinės paslaugos, specialistų konsultacijos. Kita vertus, aptinkama, kad ne visos skirtos paslaugos buvo reikalingos.

„Stacionarios paslaugos apmokamos plaukiojančiu balu, todėl galima sakyti, kad tikrai apmokamos visos. Buvo momentas, kai savo teritorijoje neapmokėtų paslaugų turėjome už keliolika milijonų litų, tačiau kai buvo priimtas sprendimas balo vertę už paslaugas padidinti ir buvo skirti tam pinigai, situacija pasikeitė.

Vytautas Mockus

Kalbant apie ambulatorines paslaugas, tam tikrai atvejais įstaigų vadovai gali būti teisūs sakydami, kad liko nepamokėtų paslaugų. Mes naudojame rezervines lėšas, kuriomis savarankiškai jomis nedisponuojame, turime gauti ligonių kasos leidimą, todėl mokėjimai atliekami ne kiekvieną mėnesį, o maždaug tris kartus per metus. Be to, būna taip, kad žiemą paslaugos viršijamos, o vasaros metu jų sumažėja ir išnaudojami ne visi pinigai, todėl išlaidos išsilygina. Dar ir todėl neskubame mokėti už paslaugas iškart“, - pasakojo V. Mockus.

Tuo tarpu poliklinikoje besilankantys pacientai neretai išgirsta, kad pinigai tam tikroms paslaugoms išnaudoti ir jie turi laukti kitų metų arba už jas susimokėti patys. Įstaigai, žinoma, parankiau gauti pinigus tuoj pat, užuot laukus ligonių kasų mokėjimų. Taip pat nežinia, kiek būna atvejų, kai už pacientui suteiktas paslaugas gydymo įstaiga gana dvigubą apmokėjimą – iš ligonių kasų ir paciento.

VTLK specialistai teigia, kad jei gydytojas pacientui pasiūlo už kažką mokėti, jis turi paaiškinti, kaip paslaugą įsigyti nemokamai. Jei pacientas vietoj apmokamos iš ligonių kasų biudžeto renkasi kokybiškesnę ir brangesnę paslaugą, jis turi mokėti ne už ją visą (pavyzdžiui, už geresnius vaistus ar gydymo priemones), bet skirtumą tarp jų. Šiuo metu ligoninėse pacientams peršama nuostata, kad jie turi susimokėti už gydymą, o ligonių kasos pinigus grąžins. V. Mockaus teigimu, tai visiškas pacientų klaidinimas. Tokiais atvejais neretai niekuo nebegalima padėti, nes žmonės savo valia būna pasirašę sutikimą susimokėti.

VTLK pernai tyrė 10 skundų, kai pacientai buvo verčiami susimokėti už vaistus ir gydymo priemones stacionare, nors raštiško jų sutikimo nebuvo. Keliais atvejais pacientai buvo verčiami susimokėti už odontologo paslaugas, nors įstaigos buvo sudariusios sutartis su ligonių kasa. Vienu atveju pacientui teko mokėti už tyrimus, kuriuos paskyrė gydytojas konsultantas, nors jie įeina į gydytojo konsultacijos kainą, todėl apmokami ligonių kasos. Iš viso teisėtais pripažinta 17 gautų skundų, o 15 nepasitvirtino, tačiau, kaip teigė specialistai, tik formaliai. Mat nors buvo gautas paciento sutikimas susimokėti už paslaugas, pastarasis buvo pasirašęs dėl menko išprusimo šiuo klausimu.