SAM nuomone, svarstymai apie tokių priemokų atsiradimą galėtų prasidėti ne anksčiau kaip nuo 2012 m.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatintame pranešime spaudai atsiriboja nuo „viešojoje erdvėje pastaruoju metu sistemingai primetinėjamos diskusijos dėl visuotinių pacientų priemokų įvedimo“. SAM įsitikinimu, ekonominis sunkmetis tikrai nėra palankus metas nei diskusijoms, nei praktiškiems darbams šioje srityje. Vieningos priemokų sistemos už gydymo paslaugas reglamentavimas yra sudėtingas kompleksinis, papildomo finansavimo pareikalausiantis, galimai su Konstitucijos keitimu susijęs sprendimas, todėl SAM manymu, svarstymai šiuo klausimu galėtų prasidėti ne anksčiau kaip po 2012 m.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys taip pat atkreipia dėmesį, kad padidintą rūpestį perspektyviniams Sveikatos apsaugos sistemos klausimams demonstruojančiam Teisingumo ministrui vertėtų atkreipti dėmesį į akis badančias dabarties problemas jo paties kuruojamoje srityje.

„Suprantu ir vertinu teisingumo ministro rūpestį dėl korupcijos išgyvendinimo, tačiau prieš siūlant revoliucines permainas Sveikatos apsaugos sistemoje, reikėtų įsivesti bent elementarią tvarką Teisingumo ministerijos administruojamoje srityje“, – sako R. Šukys.

Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina esanti užversta skundais dėl apgailėtinos Teisingumo ministerijai pavaldžių įkalinimo įstaigų veiklos: tragiškos šių įstaigų būklės, prasto gydymo paslaugų teikimo, nesureglamentuotų ten dirbančių gydytojų ir aptarnaujančio personalo atlyginimų; taip pat nesuvaldytų narkotikų srautų ir dėl to nuolat kylančių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose. SAM taip pat priversta laužyti galvą, kaip spręsti periodiškai dėl higienos normų nepaisymo licenciją dirbti prarasti galinčia, Teisingumo ministerijai pavaldžios Teismo medicinos tarnybos, problemą.

SAM kartu pažymi, kad praėjusių metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministro įsakymu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo gydymo įstaigoms papildomai buvo skirta daugiau kaip 150 mln. litų. Šios papildomos lėšos, kompensuojančios dėl paslaugų bazinių kainų balo vertės sumažinimo patirtus nuostolius, suteikia gydymo įstaigoms galimybę teikti pacientams paslaugas nepertraukiamai. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija ragina gydymo įstaigas nepiktnaudžiauti galimybe tam tikrais atvejais iš privalomuoju sveikatos draudimu draustų pacientų imti papildomą mokestį.

„Pacientams savo ruožtu primename, kad prieš pasirašant bet kokį dokumentą, prašymą ar sutikimą būtina atidžiai susipažinti su jo turiniu“, – primena ministerija.

SAM atkreipia dėmesį, kad šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose egzistuojanti galimybė gauti papildomas paslaugas už tai papildomai susimokant nėra susijusi su vieninga priemokų sistema. Iš privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų, papildomas mokestis gali būti imamas tik šiais konkrečiais atvejais:

jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis susimoka faktinių ir bazinių kainų skirtumą;

jei pacientas, turintis teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jis apmoka pats;

jei pacientas pageidauja be šeimos gydytojo siuntimo gauti specialisto konsultaciją;

jei konsultacijai pas specialistą siunčia privačiai dirbantis gydytojas be sutarties su teritorine ligonių kasa.

SAM taip pat primena, kad egzistuoja paslaugų sąrašas, kuomet visi pacientai visuomet privalo mokėti už suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, už nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu, hormoninį tyrimą, akupunktūrą bei manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimus, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis) bei implantavimą.

Pacientai, išgirdę siūlymą susimokėti, visuomet turėtų paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų paaiškinti, kodėl prašoma sumokėti už suteiktą paslaugą. Visais atvejais pageidautina, kad paciento sutikimą dėl priemokos ar mokamų paslaugų gydantysis gydytojas užfiksuotų ligonio ambulatorinėje kortelėje arba gydymo stacionare ligos istorijoje, o pacientas tai patvirtintų parašu. Sveikatos apsaugos ministerija ragina pacientus prieš pasirašant bet kokį dokumentą, prašymą ar sutikimą atidžiai susipažinti su jo turiniu, išsaugoti pirkimo čekius.

SAM atkreipia dėmesį, kad visa informacija apie gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas, priemokas, specialistus turi būti viešai ir suprantamai skelbiama įstaigų skelbimų lentose bei internetiniuose tinklalapiuose. Ligoninėse pacientai taip pat turi būti suprantamai ir išsamiai informuojami apie jų sveikatos būklę, susirgimus, galimus gydymo būdus, būtinus ir moderniausius vaistus.

Jei gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas bei vaistus be jo sutikimo ir pacientas už tai sumokėjo, jis dėl priemokų grąžinimo, patirtų nuostolių ar apgaulių gali kreiptis į gydžiusios įstaigos administraciją, teritorinę ligonių kasą, Valstybinę ligonių kasą, Valstybinio medicinos audito inspekciją bei Sveikatos apsaugos ministeriją.

Už mokamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos pažeidimus ar nevykdymą yra atsakingas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.