Nuo kitų metų pradžios padidėjus paslaugų įkainiams poliklinikų išradingumui esą bus padarytas galas. Tačiau ir džiaugtis dar anksti – priemokos gali būti centralizuotos, tik jas padengti bus galima iš savanoriško sveikatos draudimo.

Pacientai jaučiasi kalti, kad serga

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė kaip vieną iš metų įvykių sveikatos apsaugos sistemoje įvardijo naują kompensuojamųjų vaistų kainyną. Anot jos, vieniems pacientams jis buvo naudingas, kitiems – ne.

„Sugrupavus etinius ir generinius vaistus, pasirinkimo galimybė kaip ir padidėjo, nes iš tiesų buvo įtraukta daug naujų vaistų, tačiau daliai pacientų priemokos brangesniems vaistams padidėjo. Aš pati vartoju kraujospūdį reguliuojantį vaistą, kuriam dabar priemoka keliasdešimt litų didesnė nei anksčiau. Bandžiau mėnesį vartoti pigesnį vaistą, kuris man kainuoja tik kelis litus, tačiau jis man nepadėjo. Teko grįžti prie brangių vaistų, gydymo schema kuriais kurta pusę metų. Tačiau diabetikai, pavyzdžiui, gauna daugiau diagnostinių juostelių, sąraše atsirado keli anksčiau nekompensuojami, bet jiems būtini vaistai“, - pasakojo pašnekovė.

Pacientų atstovė taip pat kritikavo šiuo metu galiojančią tvarką, kai lėtinę ligą turintis pacientas, prieš patekdamas planuotai konsultacijai pas specialistą, pirmiausiai turi eiti pas šeimos gydytoją, kuris jam išrašo tik siuntimą.

„Pacientai pastebi įstaigų administravimo trūkumus, dėl kurių vienose poliklinikose nėra eilių, o kitose už durų tenka laukti net atėjus laiku. Taip pat žmonės skundžiasi, kad gydytojai nelabai juos išklauso, trūksta elementaraus geranoriškumo. Norėtųsi, kad tai, kas skiriama žmogui nemokamai, jis ir galėtų gauti, kad nebereikėtų kovoti su tais pačiais gydytojais. Deja, tenka mokytis išsireikalauti tai, kas tau priklauso.

Aš pati šiemet praradau 100 diagnostinių juostelių vien todėl, kad gydytoja jų neišrašė įrodinėdama, kad jos man nepriklauso. Norėtųsi, kad gydytojas nerodytų savo nepasitenkinimo, kad pas jį atėjo pacientas. Juk žmogus pas gydytoją ateina patarimo ir gero žodžio, o ne priekaištų“, - teigė V. Augustinienė.

Priemokos turi būti panaikintos arba griežtai reglamentuotos

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, paklausta, ko pacientams tikėtis kitais metais, išskyrė keletą prioritetinių veiklos krypčių.

„Kitais metais bus daromi žingsniai, kad nuo 2012 m. pradėtų veikti nauja apmokėjimo už paslaugas sistema. Jai bus pasirengta jau kitų metų trečiame ketvirtyje. Tai reikš, kad pacientams nebereikės ligoninėse pirkti gydymui reikalingų priemonių ir vaistų, kaip tai vyksta dabar, kadangi dėl kitokios skaičiavimo tvarkos bus padengti paslaugos teikimo kaštai“, - tikino pašnekovė.

Anot viceministrės, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neigiamai vertina šiuo metu poliklinikose vyraujančias priemokas už gydymo paslaugas.

„Jei trūksta pinigų, turi būti sisteminis šių priemokų įteisinimas, kuris būtų visur vienodas ir visiems aiškus. Tai, ką girdime dabar, kai viena įstaiga išradinga, o kita – dar išradingesnė, kaip iš pacientų kišenių ištraukti pinigėlių, nėra normalu.

Nuo sausio 1 d. didėja paslaugų įkainiai už poliklinikose teikiamas paslaugas. Jeigu matysime, kad, nepaisant visų pertvarkų, įkainis, kurį padengti pajėgi valstybė, vis tiek nepakankamas, skirtumas tarp realaus įkainio ir valstybės dengiamo galės būti papildomo savanoriško sveikatos draudimo objektu. Jei toks draudimas būtų įvestas, būtų naikinamos visos iki šiol buvusios mokamos paslaugos ir įvesta nauja priemokų tvarka, o žmogus galėtų rinktis – draustis papildomai arba apmokėti skirtumą iš savo kišenės“, - aiškino N. Ribokienė.

Iš šeimos gydytojo bus reikalaujama daugiau

Anot viceministrės, šiuo metu peržiūrimos 14 lėtinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikos. Dalis jų bus patvirtintos jau šių metų pabaigoje. Kadangi šeimos gydytojui ketinama leisti išrašyti platesnį spektrą vaistų, šiems pacientams nebereikės vaistų eiti pas specialistą, todėl atsilaisvins laikai tiems žmonėms, kuriems iš tiesų reikia konsultacijos.

Eiles pas šeimos gydytoją planuojama mažinti papildomais slaugytojų etatais. „Net didelėse poliklinikose du šeimos gydytojai turi vieną slaugytoją, todėl gydytojui tenka atlikti ne tik tuos darbus, kurie jam priklauso pagal kompetenciją. Mūsų idealas, kad kiekvienas gydytojas turėtų pusantros slaugytojos ar bent jau po vieną. Už tai būtų taikomi skatinamieji apmokėjimai. Ir atvirkščiai, jei gydytojas neturės slaugytojos, finansavimas bus sumažintas. Nebebus taip, kad jei gydytojas neturi slaugytojos, paslaugų prieinamumo sąskaita jis pats daugiau uždirba“, - teigė SAM atstovė.

Anot jos, gydytojas turėtų atlikti tik jam būdingas funkcijas, o ne dirbti už slaugytoją. Visame pasaulyje slaugytoja ne tik pildo popierius, bet matuoja kraujospūdį bei atlieka daugelį kitų paciento apžiūros veiksmų. Tiesa, senosioms slaugytojoms, buvusioms tik gydytojo padėjėjomis biurokratiniais klausimais, reikėtų papildomų apmokymų, tačiau naujos specialistės, N. Ribokienės teigimu, yra tikrai kvalifikuotos.

SAM užsimojusi stiprinti ir pačią šeimos gydytojo instituciją. „Poliklinikose šeimos gydytojai vis dar neatlieka visų jiems priskiriamų funkcijų, vietoj jų dirba komandos, į kurias įeina chirurgas ir ginekologas. Tokiais atvejais pacientas siuntinėjamas pas gydytojus dėl visai mažų problemų. Tai sukuria dirbtines eiles. Žinoma, jei šeimos gydytojui nesudaromos sąlygos dirbti, jis neturi procedūrinio kabineto, tam tikros įrangos, jis ir negali nieko padaryti. Tačiau yra ir labai gerų pavyzdžių, kai šeimos gydytojas atlieka visą eilę įvairių manipuliacijų – pavyzdžiui, kai yra lengvas akies ar ausies uždegimas, vienos siūlės sužeidimas, reikia atverti pūlinuką“, - tikino pašnekovė.

N. Ribokienės teigimu, papildomi pinigai šioms permainoms galėtų būti gauti iš ligonių restruktūrizavimo. Anot jos, dalis provincijos ligoninių vadovų, kurie anksčiau priešinosi pertvarkai, šiandien teigia nebenorintys grįžti į ankstesnę tvarką, kai tekdavo mokėti didžiulius atlyginimus anesteziologams, reanimacijos gydytojams ir kitiems specialistams vien už tai, kad jie ligoninėje nieko neveikdami laukdavo paciento, o ir sulaukę neretai jį siųsdavo į aukštesnio lygio įstaigą.

Dar vienas pinigų šaltinis – stringanti e-sveikatos paslaugų plėtra. Pagal 2007-2013 m. planą numatoma sukurti informacijos mainų tarp įstaigų platformą, visuotinę išankstinę pacientų registracijos sistemą, e-recepto paslaugą, centrinę tyrimų vaizdų saugyklą bei kitas informacijos bazes. Šiems darbams gauta 100 mln. Lt ES lėšų, o pradėjus veikti e-sveikatos sistemai kasmet planuojama sutaupyti po 300 mln. Lt. Tiesa, kitiems metams numatyti kuklūs tikslai – informacijos mainų tarp įstaigų platforma, e-sveikatai būtinų informacinių sistemų sukūrimas bei išankstinės pacientų registracijos plėtra.