Kaip numato įstatymas, kraujo donorystė turi remtis donorystės savanoriškumo, donoro anonimiškumo, neatlygintinumo ir kraujo donorystės įstaigų pelno nesiekimo principais.

Pelno nesiekimo principas nebus taikomas įmonėms, atsakingoms už plazmos surinkimą ir ištyrimą, jeigu plazma yra išimtinai pradinė medžiaga vaistinių preparatų gamybai. Donoro neatlygintinumo principas nebus taikomas šiose įmonėse duodantiems plazmą donorams.

Priimtais pakeitimais taip pat aiškiau apibrėžiama kraujo donorystės įstaigos sąvoka.

Nustatyta, kad nuo 2013 m. tai bus teisės aktų nustatyta tvarka licencijuota viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar jos padalinys.

Seimas taip pat pritarė Sveikatos reikalų komiteto išvadai atmesti Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma keisti šiuo metu galiojančią garbės donoro vardo suteikimo tvarką.

Siūlomomis pataisomis buvo numatoma garbės donoro vardą suteikti visiems kraujo donorams, davusiems nemokamai ne mažiau kaip 40 kartų kraujo ar 200 kartų - plazmos, neatsižvelgiant į tai, kada duotas kraujas.

Šiuo metu kraujo donorai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti garbės donoro vardą, o jį gavę - pretenduoti į valstybinę pensiją. Vyriausybės patvirtintoje garbės donoro vardo suteikimo tvarkoje nustatyta, kad garbės donoro vardas suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų - plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje. Vyriausybės priimtu nutarimu yra nustatyta, jog nemokami kraujo ar plazmos davimai garbės donoro vardui gauti skaičiuojami nuo Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y.nuo 1997 m. sausio 1 d.

Vyriausybė, išreikšdama nepritarimą siūlomoms pataisoms, savo išvadoje tvirtina, kad iki tol buvusi donorystė (t. y. iki 1997 m.) buvo atlygintina. Jos nuomone, nemokamo kraujo ar plazmos davimo samprata, taikyta Lietuvoje iki 1997 metų, neatitinka Europos Tarybos dokumentuose apibrėžtos nemokamo kraujo ar plazmos davimo sąvokos.