Kaip po susitikimo teigė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys, D. Grybauskaitės nuomone, vyriausiųjų gydytojų rotacija sudarytų galimybę ūkiškiau tvarkytis ligoninėse.

Gydytojų rotacijos poreikiui pritaria ir sveikatos apsaugos ministras. Pasak jo, apie tai jau yra kalbėta ir su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais. Kiek galėtų trukti vyriausiojo gydytojo kadencija, pasak R. Šukio, yra dar platesnių diskusijų klausimas.

„Aš asmeniškai manyčiau, kad (...) įstaigos vadovas turėtų galimybę įvykdyti savo programą, įgyvendinti įstaigos veiklos strategiją, kadencija galėtų būti penkeri metai, galbūt šiek tiek ilgesnė“, – sakė R. Šukys.

Ministras taip pat prasitarė, kad jau yra parengti ir derinami su kitomis ministerijomis įstatymo projektai, kuriais siekiama sveikatos įstaigų vadovų darbo užmokestį „pririšti“ prie vidutinės tos įstaigos darbuotojų algos ir įstaigos veiklos rezultatų.

„Tai nėra mechaninis santykis, tai turėtų priklausyti ir nuo įstaigos teikiamų paslaugų apimties, nuo įstaigos aptarnaujamos teritorijos ir nuo lygmens – ar tai rajoninio, ar regioninio, ar respublikinio lygio sveikatos priežiūros įstaiga. (...) Atlyginimas galėtų kisti nuo įstaigos sugebėjimo veikti pelningai ir teikti reikalingas gyventojams paslaugas“, – sakė R. Šukys.

Pasak ministro, įstatyme taip pat aiškiai reikėtų apibrėžti galimų mokamų priedų sistemą, nustatant, už ką jie galėtų būti mokami, ir susieti juos su įstaigos rezultatais.

„Šiandien yra paradoksali situacija, kai ministerijos žinion perimtų gydymo įstaigų vadovų atlyginimai buvo drastiškai dideli, kai jos dar priklausė viršininkų administracijoms. Perėmus įstaigas bent jau centriniu lygmeniu priedai nebebuvo nustatyti, o kelioms gydymo įstaigoms buvo atlyginimus pasiūlyta sumažinti, ir įstaigų vadovai su tuo sutiko. Deja, to negalime pasakyti apie įstaigas, kurios yra savivaldybių pavaldumo“, – įstatyminių sprendimų svarbą grindė R. Šukys.

D. Grybauskaitė: pertvarką reikia kuo greičiau užbaigti

Prezidentė per susitikimą taip pat teigė, jog žmonės sveikatos priežiūros sistemoje pasigenda aiškumo, todėl būtina kaip galima greičiau baigti gydymo įstaigų pertvarką, apsispręsti dėl gydymo paslaugų apmokėjimo tvarkos, nustatyti realius paslaugų įkainius ir užtikrinti skaidrią ir pažangią lėšų skirstymo metodiką.

„Pertvarkos turi vykti sparčiau. Jų negali stabdyti jokie asmeniniai ar verslo interesai. Visos valdžios grandys turi imtis atsakomybės, kad visuomenei būtų užtikrinta aiški medicinos paslaugų teikimo tvarka ir kokybiškas gydymas“, – teigia prezidentė.

Šalies vadovės manymu, bendros visų politikų pastangos būtinos ir siekiant užtikrinti šalies gyventojams prieinamas vaistų ir gydymo paslaugų kainas.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, priėmus nemažai sprendimų, vaistų kainos jau sumažėjo beveik 11 proc., tikimasi, kad iki metų pabaigos kainos sumažės bent iki 15 proc.

„Dabartiniu metu vidutiniškai vaistų kainos yra sumažėjusios dėl daugelio priimtų teisės aktų ir įgyvendintų priemonių beveik 11 proc., o išreiškiant, kokią pinigų sumą jau sutaupė žmonės, tai, matyt, būtų apie 80 mln. litų“, – sakė Raimondas Šukys.

Jis optimistiškai vertino galimybes ir toliau mažinti vaistų kainas. „Mes tikimės, įgyvendinus ir visas kitas priemones, kurios yra nuosekliai vykdomos, numatytos Vaistų prieinamumo gerinimo plane iki metų pabaigos, yra galimybė pasiekti rezultatą, tikimės, kad vaistų kainos turėtų mažėti bent iki 15 proc.“, – sakė ministras.

Tam, kad šalies gyventojai gautų kokybiškesnes ir pigesnes sveikatos priežiūros paslaugas, pasak D. Grybauskaitės, būtina sudaryti sąlygas kai kurias paslaugas teikti ir visuomeninėms organizacijoms (pvz., asociacijoms, labdaros ir paramos fondams, viešosioms įstaigoms). Prezidentės iniciatyva jau parengtos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, kurios leis visuomeninėms organizacijoms dalyvauti sveikatos programose ir gauti tokiai veiklai finansavimą.

Šalies vadovė atkreipė už sveikatos apsaugą atsakingų politikų dėmesį į visuomenės sveikatai dėl oro ir vandens taršos kylančius pavojus ir paragino imtis neatidėliotinų priemonių.

„Visuomenės sveikata pirmiausiai priklauso nuo gyvenimo, o ne vien nuo gydymo paslaugų kokybės. Valstybė privalo šalies gyventojams ne tik užtikrinti prieinamą ir kokybišką gydymą, bet ir imtis visų priemonių, kad žmonės gyventų saugioje ir sveikatai nepavojingoje aplinkoje.

Nepateisinama, kai oro ar vandens tarša kelis kartus viršija normas, o atsakingos institucijos nesiima jokių priemonių. Būtina griežtinti ne tik oro ir vandens taršos kontrolę, bet ir atsakomybę už šiuos pažeidimus“, – pabrėžė prezidentė.