Lietuvos radijo laidos „Akiračiai“ svečiai taip pat akcentavo, kad sveikatos politika gera tik teorijoje, o praktiškai ji įgyvendinti pradėta tik prieš kelerius metus.
Mirčių daugėjo augant ekonomikai
Demografas Domantas Jasilionis iš Vokietijos Makso Planko tyrimų instituto (MPI) Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ pristatęs vidutinės gyvenimo trukmės statistiką teigė, kad šiuo požiūriu esame vieni paskutinių Europos Sąjungoje. Tačiau jis taip pat pridūrė, kad pastaraisiais metais fiksuojami ir teigiami ženklai.
„Pirmiausiai reiktų pasidžiaugti, nes situacija per paskutinius du metus pagerėjo. Šiuo metu tikėtina Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė siekia 67,5 metų, o moterų – 78,5 metų. [...] Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis esame nepalankioje padėtyje, nes pagal ilgesnį istorinį periodą mūsų vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė išlieka mažiausia ES, moterų lenkia Latviją, Rumuniją, Bulgariją“, – Lietuvos radijo laidoje sakė demografas Domantas Jasilionis.
Jis taip pat pridūrė, kad tik 2009 metais vidutinio gyvenimo trukmės lygis pasiekė XX a. 9-ajame dešimtmetyje fiksuotą statistiką.
„Štai 1988 metais Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5. Tiesą sakant, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 68 metai 8 dešimtmečio pabaigoje“, – sakė D. Jasiulionis.
Aiškindamas, kodėl sovietmečiu lietuviai gyveno ilgiau, pašnekovas teigė, kad yra „daugybė priežasčių“, tačiau viena pagrindinių – vis didėjanti socialinė atskirtis, dėl kurios daug sveikatos problemų susikoncentruoja konkrečiuose visuomenės sluoksniuose.
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad 2000–2007 metais, kai Lietuvos ekonomika sparčiai augo, fiksuotas ir „paradoksalus reiškinys“: vidutinė gyvenimo trukmė mažėjo. Ir atvirkščiai, pasak D. Jasilionio, krizės metu situacija gerėja.
Ministras: ne taip blogai kaip Latvijoje
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys teigė, kad skaičiai nėra džiuginantys, tačiau guodėsi, kad Lietuva nėra pati paskutinė ES.
„Deja, Lietuvoje mirtingumas 1,3 karto viršija ES vidurkį, t.y. tūkstančiui gyventojui tenka 12,6 mirštančiųjų (ES vidurkis – 9,6 mirčių tūkstančiui gyventojų). Belieka pasiguosi, jog Latvijoje šis skaičius yra dar didesnis – 13,3, Vengrijoje – 13,0. Tikrai mes nesame paskutiniai“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad 2009 metais – pagal turimus duomenis – žmonių mirė 4,2 proc. mažiau nei užpernai, tad, anot jo, matomos teigiamos tendencijos.
„Skelbti didžiulį pavojų, sakyti, kad esame paskutiniai ir kad mūsų situacija yra blogėjanti, sakyčiau, to nereikėtų. Situacija nėra gera – faktas, norėtųsi, kad ji būtų geresnė“, – komentuodamas pastarųjų metų statistiką sakė sveikatos apsaugos ministras R. Šukys.
Tačiau su ministro pateikta statistika nesutiko Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, teigusi, kad Lietuvoje tūkstančiui gyventojui 2009 metais teko 13,2 mirčių.
„Nežinau, kokiais čia skaičiais ministras rėmėsi, tačiau pagal mano turimus duomenis, 2009 metatis fiksuoja 13,2 mirčių tūkstančiui gyventojų. Tai yra didžiausias mirtingumo rodiklis nuo 1950 metų. Tai yra Statistikos departamento išankstiniai duomenys“, – ministrą pataisė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Gyvenimo trukmę lemia ne tik Sveikatos apsaugos ministerija
Ministras R. Šukys Lietuvos radijo klausytojams taip pat akcentavo, kad vidutinė gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo sveikatos apsaugos sektoriaus kokybės, bet ir nuo daugybės kitų priežasčių.
„Mirtingumas labai maža dalimi arba nelemiami dalimi priklauso nuo medicinos paslaugų teigimo būklės valstybėje, o susideda iš labai daug priežasčių“, – sakė R. Šukys.
Kita vertus su sveikatos apsaugos ministru nesutiko Seimo narė, teigusi, kad „mirtis ištinka kai sveikatos apsaugos paslauga nėra suteikiama“. Tačiau ji sutiko, kad tai yra tarpžinybinė problema, kurią spręsti turi Socialinės apsaugos ir darbo, ir Švietimo ir mokslo, Finansų, Susisiekimo ministerijos.
Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė doc. dr. Danguolė Jankauskienė taip pat teigė, kad investicijos sveikatos apsaugos sektoriuje krypsta ne visai teisinga linkme.
„Jei mes investicijas į gydymo įstaigas, jų renovacijas, atlyginimų kėlimą sudėtume į prevencinę sveikatą – jų reikėtų žymiai mažiau nei gydomajai veiklai – mes gautume geresnius rezultatus. Kodėl per 2 pastaruosius metus vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo, o mirtingumas sumažėjo? Todėl, kad Seimas susiėmė, keitė įstatymus, investavo į traumų prevenciją ir alkoholio politiką“, – apie būdus gerinti esamą vidutinės gyvenimo trukmės statistiką kalbėjo doc. dr. D. Jankauskienė.
Sveikatos politika – teorija
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius Lietuvos radijui sakė mirtingumo priežasčių negalima suvesti vien tik blogą receptų išrašymą, ligoninių reorganizavimą ar kitas sveikatos priežiūros sistemų problemas.
„Priežastys? Pirmiausiai sveikatos gyvensenos trukumas, jis 50 procentų nulemia gyvenimo trukmę, 20 proc. lemia genetika, aplinka – 10 proc. Sveikatos priežiūra taip pat lemia tik 10 proc. pagrindinių rodiklių“, – sakė prof. J. Pundzius.
Į laidos vedėjo Tomo Dapkaus klausimą, ar veiksminga sveikatos politika Lietuvoje, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas atsakė, kad teorinė jos dalis yra pažangi, tačiau įgyvendinama ji nėra.
„Per 20 nepriklausomybės metų pritrūkdavo politinės valios, kad būtų įgyvendinama sveikatos politikos strategija. Šiandien mes turime ne šios dienos politikų padarius, atsakomybę turi prisiimti iki šiol Lietuvą vedę politikai, tačiau taip ir nepadarę esminių pertvarkų“, – sakė J. Pundzius.
