Kalėjimuose švirkščiamuosius narkotikus teigia vartojantys nuo 1 iki 31 proc. įkalintų asmenų.

Probleminiai narkotikų vartotojai Lietuvoje

Pasak Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorės dr. Audronės Astrauskienės, švirkščiamųjų opioidų ir kelių narkotikų vartotojai sudaro probleminių narkotikų vartotojų grupę. Lietuvoje vienam tūkstančiui 15-64 m. amžiaus gyventojų tenka 2,4 probleminiai narkotikų vartotojai (2007 m. duomenys). Mūsų šalyje priskaičiuojama iki 7 000 tokių asmenų.

Panaši statistika pastebima ir Vokietijoje, Nyderlanduose, Graikijoje bei Kipre. Lenkijoje ir Latvijoje paplitimas – nuo 4 iki 7 atvejų, o Estijoje yra vienas iš didžiausių – daugiau nei 8 atvejai tūkstančiui gyventojų (15-64 m.).

Lietuvoje dažniausiai probleminiais narkotikų vartotojais yra jauni, darbingo amžiaus asmenys. 2007 m. beveik pusės jų (40,9 proc.) amžius – 25-34 metai ir kas penkta iš jų yra moteris.

Švirkščiamųjų narkotikų vartotojų gydymas

ENNSC duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 90 proc. asmenų, užsiregistravusių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šias medžiagas vartotojo švirkšdamiesi. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Nyderlanduose tokių asmenų yra apie 2 proc.

Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, trečdalis ŽIV infekcijos atvejų pasaulyje yra nustatyta tarp narkotikų vartotojų, kurie dalinasi ir naudojasi ta pačia užkrėsta narkotinių medžiagų švirkštimosi įranga. A. Astrauskienės aiškina, kad dėl šios priežasties švirkščiamųjų narkotikų vartotojams turi būti teikiamos jiems skirtos paslaugos, kurios mažintų infekcinių ligų paplitimą, nusikalstamumą ir paskatintų juos gydytis.

ŽIV prevencija ir gydymas

Jungtinių Tautų institucijos, pasitelkusios įvairių šalių (tarp jų, ir Lietuvos) ekspertus, apibrėžė švirkščiamųjų narkotikų vartotojams rekomenduojamas teikti ŽIV prevencijos ir gydymo paslaugas, dažnai vadinamas „žalos mažinimu“. Jos yra teikiamos visoje Europos Sąjungoje ir 77-iose pasaulio šalyse. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, teikiamos visos šios paslaugos įvardijamos ne „žalos mažinimo“ terminu, bet kaip socialinės sveikatos priežiūros pagalba.

Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras bei Jungtinių Tautų AIDS programa 2009 m. šalims parengė Techninį vadovą, kuriame yra aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams.

Yra išskiriamos 9 svarbiausios ŽIV prevencijai skirtos priemonės:

· Adatų ir švirkštų programos;
· Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais bei priklausomybės nuo kitų narkotinių medžiagų gydymas;
· ŽIV konsultavimas bei testavimas;
· Antiretrovirusinė terapija;
· Lytiškai plintančių infekcijų prevencija ir gydymas;
· Prezervatyvų programos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bei jų lytiniams partneriams;
· Tikslinė informacija, mokymas bei komunikacija su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais ir jų lytiniais partneriais;
· Virusinių hepatitų diagnostika, gydymas bei vakcinacija;
· Tuberkuliozės prevencija, diagnostika ir gydymas.

Ribotus išteklius turinčioms šalims rekomenduojama taikyti bent 4 priemones iš 9 – t.y. adatų ir švirkštų programas, farmakoterapiją opiodiniais vaistiniais preparatais, ŽIV konsultavimą bei testavimą, antiretrovirusinę terapiją.

Paslaugų prieinamumas Lietuvoje

Siekiant sumažinti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamas sveikatos, socialines, ekonomines bei teisines pasekmes asmeniui ir visuomenei, Lietuvoje kryptingai plėtojamos stacionarios ir mobilios žemo slenksčio paslaugos – švirkščiamųjų narkotikų vartotojams keičiami švirkštai/adatos, suteikiama informacija, vykdomos konsultacijos ir pan. 2009 m. Lietuvoje veikė 12 žemo slenksčio paslaugų kabinetų, tačiau šių paslaugų prieinamumas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams dar yra ribotas. Paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra iki 7 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, iš kurių apie 50 proc. lankosi žemo slenksčio kabinetuose.

Farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais priklausomybės nuo opiodų gydymui 2004 m. taikė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio priklausomybės ligų centrai ir 7 psichikos sveikatos centrai. Pastaraisiais metais šių paslaugų prieinamumas didėja, tačiau vis dar išlieka nepakankamas – ne kiekvienas švirkščiamųjų narkotikų vartotojas jam reikalingas paslaugas gali gauti savo gyvenamoje vietoje. Farmakoterapija opioidiniais preparatais šiuo metu taikoma daugiau nei 500 asmenų.

Būtina pabrėžti, kad dažniausiai šios ypač didelės rizikos grupės asmenys patys nesidomi ir neieško pagalbos, kaip gauti socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl žalos mažinimo paslaugas turi teikti specialiai apmokyti specialistai jų susibūrimo vietose, kur galima lengviau pasiekti tokius asmenis.

Švirkščiamųjų narkotikų vartotojams skirtų paslaugų ir farmakoterapijos tvarką nustato LR Sveikatos apsaugos ministerija.