Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistės Nadeždos Abolichinos, per maistą ir aplinką plinta cholera, vidurių šiltinė, salmoneliozė, šigeliozė, hepatitas A, keliautojų diarėja ir kitos ligos. Pagrindinės užkrečiamųjų ligų plitimo priežastys – maisto tvarkymo technologijų, maisto higienos reikalavimų pažeidimai viešojo maitinimo įmonėse, asmens higienos taisyklių nepaisymas, iš nelegalių prekeivių turguose pirktų maisto produktų vartojimas.
Pasak N.Abolichinos, viena efektyviausių apsaugos nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų priemonių yra skiepai. Specialistė rekomenduoja skiepytis nuo gripo, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, poliomielito. Beje, nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, keliaujantiems į Meką (Hadžį, Umrą).
Specialistai vykstantiesiems į Turkiją ar Tunisą rekomenduoja pasiskiepyti nuo hepatitų A, B ir vidurių šiltinės.
Be to, ketinantiesiems keliauti į Egiptą reikėtų skiepytis ir nuo poliomielito. Vykstant į bet kurią šalį rekomenduotini skiepai nuo difterijos bei stabligės. Nuo jų suaugusiesiems patariama pakartotinai pasiskiepyti kas 10 metų.
Skiepytis reikėtų 4–6 savaites prieš išvykstant, kad susidarytų imunitetas.
Anot N.Abolichinos, jei per 21 dieną po kelionės pajuntami užkrečiamosios ligos požymiai: karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, kraujosruvos ir kiti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę.
Kelionei tiks lašiniai
Dažniausia su kelionėmis susijusi problema – viduriavimas, virškinimo sutrikimai. Šios bėdos neištiks, jei į kelionę pasiimsime ilgai negendančių produktų. Daugelis žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima maisto. Jei keliaujant yra sąlygos jį laikyti šaltai, galima pasiimti net ir greit gendančių produktų, bet tik tiek, kiek suvalgysite iki ant produkto pakuotės nurodytos suvartojimo datos. Anot N.Abolichinos, į kelionę geriau neimti kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, vištienos ir kitų mėsos vyniotinių, šaltienos, mišrainės, blynelių su virtos mėsos įdaru, kepenų pašteto, konditerijos gaminių su kremu.
Išvirto ar kepto maisto kambario temperatūroje nelaikykite ilgiau nei 2 valandas. Saugiausia maistą vežtis nešiojamame šaldytuve ar krepšyje su ledo gabaliukais.
Kelionei geriausiai tiktų šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, mėsos ir žuvų konservai, kietai virti kiaušiniai, šviežios ar konservuotos daržoves ir vaisiai, duona, batonas ir sausainiai.
Dažnai žmonės perka daug gliaudytų riešutų, razinų ar džiovintų vaisių mišinių. Specialistai pataria atsargiai valgyti žemės riešutus, nes jie gali sukelti alergiją.
Kaip atostogaujant nesusirgtiVykstantiesiems į tolimuosius kraštus ir norintiesiems apsisaugoti nuo ligų, plintančių per maistą ir aplinką, labai svarbu:
• vartoti virintą ar pirktą fasuotą geriamąjį vandenį, negerti vandens iš čiaupo;
• geriau valgyti vaisius ir daržoves, kurių žievelė ar odelė nulupama. Nesižavėti gatvėse parduodamais vietiniais vaisiais, daržovėmis. O jei įsigijote jų, prieš vartojimą kruopščiai nuplaukite;
• gėrimams atšaldyti ledo gabaliukų geriau nenaudoti, nebent esate tikri, kad užšaldytas vanduo – švarus;
• nevalgyti termiškai neapdorotų jūrų gėrybių bei kito maisto;
• nepirkti ir nevalgyti maisto iš prekiautojų gatvėse;
• kuo dažniau plauti rankas su muilu (pasinaudojus tualetu, prieš valgio ruošimą ar prieš valgį). Kai nėra galimybės nusiplauti rankų, patartina valyti jas drėgnomis spirituotomis servetėlėmis.
