Jo žodžius apie galimybę ligoniams atsiimti vaistams ir medicinos priemonėms išleistus pinigus, pasakytus praėjusią savaitę Seime vykusioje Vyriausybės valandoje, išplatino šalies žiniasklaida.
Tačiau panevėžiečiai ir apskrities gyventojai, pasirodo, jau seniai žino apie tokią galimybę ir gana sėkmingai naudojasi.
„Į mus kreipiasi nemažai pasipiktinusių gyventojų. Jie rodo gydytojų įduotus raštelius su rekomenduojamų įsigyti medikamentų ir priemonių pavadinimais bei kasos čekiais. Mes juos siunčiame atgal į ligonines. Gydymo įstaigos jiems dažniausiai grąžina pinigus“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas.
Jo tikinimu, paprastai žmonės teisybės pradeda ieškoti pasveikę. Atsigavę po ligos ar operacijos jie susizgrimba, kad gydymas per brangiai atsiėjo.
Tiesa, ne visi pasipiktinusieji ryžtasi kulniuoti į gydymo įstaigą ir pareikalauti grąžinti pinigus. „O kaip bus, kai vėl teks atsigulti“, – motyvuoja jie.
Piktnaudžiauja ar padeda?
Praėjusią savaitę Seime per Vyriausybės valandą sveikatos apsaugos ministras ministras, paklaustas apie gydymo įstaigose daug metų galiojančią praktiką prašyti pacientų nusipirkti vienokių ar kitų preparatų bei medicinos priemonių, pareiškė, kad tai neteisėta.
R.Šukys medikų primygtinius siūlymus ligoniams, mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas, už savo pinigus nusipirkti gydymui reikalingų priemonių, vertina kaip piktnaudžiavimą.
Jis paragino gyventojus skųstis ligoninių ir poliklinikų steigėjams – Sveikatos apsaugos ministerijai, apskričių viršininkų administracijoms ar savivaldybėms.
Steigėjai privalo atlikti patikrinimus ir, nustatę, kad apmokėti už medicinos pagalbos priemones ar vaistus buvo prašoma nepagrįstai, pareikalauti iš gydymo įstaigų kompensuoti pacientų patirtas išlaidas.
Dar vienas R.Šukio patarimas ligoniams – jie gali drąsiai atsisakyti pirkti priemones ir vaistus, o medikai neturi teisės jiems nesuteikti paslaugos.
„Tai yra labai didelė problema. Žmonės pyksta, kad, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokas, dar yra verčiami įsigyti medicinos priemonių. Ministras paaiškino, ką tokiu atveju reikia daryti ir kaip šios lėšos gal būti kompensuotos“, – kalbėjo ministrą prie sienos dėl ligoninėse klestinčių vadinamų nelegalių rinkliavų rėmę Seimo nariai.
Medikai gėdina sveikatos apsaugos funkcionierius, kad šie ligoniams tiesiai šviesiai nepasako, jog už valstybės skiriamus pinigus jie negaės gauti geriausios kokybės gydymo.
„Mes siūlome pacientams nusipirkti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių jų pačių labui, kad operacija ar procedūra būtų saugesnė, gydymas – efektyvesnis. Jokios prievartos nėra. Jeigu žmogus nori – nusiperka, jeigu ne – neperka. Paslaugą jis vis tiek gauna, tik prastesnės kokybės“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio apskrities lokalaus medicininio audito grupės vadovas Algirdas Žemaitaitis.
Gydytojas neslėpė nuostabos, kad žmonės nusiperka, o paskui skundžiasi.
Siūlo įteisinti priemokas
Kaip tikino A.Žemaitaitis, jis galintis garantuoti, kad ligoninėje nebuvo nė vieno atvejo, kai pacientui, atsisakiusiam nusipirkti rekomenduotą vaistą ar priemonę, gydytojas pareiškė jo neoperuosiantis, netirsiantis ar negydysiantis.
Kita vertus, ligoniams siūloma įsigyti už savo pinigus tam tikrų priemonių ne visais, o tik išskirtiniais atvejais.
„Tarkim, žmogui reikalinga sudėtingesnė operacija. Jam saugiau, jeigu ji bus atliekama naudojant geros kokybės vienkartines priemones, o ne daugkartines, kokias turi ligoninė. Tad pacientui ir pasiūloma nusipirkti. Žinoma, jeigu jis gali“, – aiškino lokalaus medicininio audito vadovas.
Esą lygiai taip pat ir su vaistais. Jeigu gydytojas žino, kad ligoniui labiau padės tam tikras medikamentas, kurio ligoninė neturi, jis pasiūlo jį nusipirkti pačiam. Paciento ligos istorijoje padaromas įrašas, kad jis savo lėšomis įsigijo vaistą ar medicinos priemonę.
A.Žemaitaičio teigimu, ligoninė pati neįstengia nupirkti tokių vaistų ir priemonių, nes valstybės finansavimas ribotas. Realios paslaugų kainos dažnai yra didesnės už ligonių kasų nustatytus įkainius. Pasak jo, įstaiga priversta skrupulingai skaičiuoti pinigus.
Lokalaus medicininio audito vadovas neslėpė, kad dėl pasiūlymų įsigyti vaistų ar medicinos priemonių kyla nemažai nesusipratimų tarp medikų ir pacientų.
Žmonės piktinasi, prašo paaiškinti, kodėl jie, mokantys mokesčius valstybei, atsigulę į ligoninę dar turi papildomai išlaidauti.
„Vieniems paaiškini ir jie supranta. Kiti – ne. Labiausiai stebina tie, kurie nusiperka, o po gydymosi pradeda reikšti pretenzijas. Tai tas pats, kas elgetai prie bažnyčios numesti litą, o paskui paprašyti grąžinti“, – kalbėjo A.Žemaitaitis.
Iš šios dviprasmiškos situacijos, kiršinančios medikus su pacientais, jis mato vieną išeitį – oficialiai įteisinti priemokas. Ligoniai, norintys geresnių vaistų ir medicinos priemonių, galėtų susimokėti kainų skirtumą.
Pasak A.Žemaitaičio, Gydytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos gydytojų sąjunga jau seniai siūlo Sveikatos ministerijai aiškiai apibrėžti, kokį paslaugų krepšelį valstybė mokesčius mokančiam piliečiui kompensuoja, o už ką jis turi primokėti.
Įžvelgia ir medikų gudravimą
Vyriausybės valandoje Seime kalbėjęs ministras R.Šukys svarstė, kad iš tiesų geriausia išeitis būtų nustatyti aiškius įkainius, padaryti priemonių, kurias privalo visi įsigyti, sąrašą bei numatyti kompensacijas tam tikroms socialinėms grupėms.
Kita vertus, Sveikatos apsaugos ministerija meta akmenį į ligoninių daržą. Jos teigimu, gydymo įstaigos įsigyjamų medicinos priemonių paketą, reikalingą operacijai, tyrimui ar gydymui, sudaro savo nuožiūra. Taupydami savo lėšas ligoniui siūlo įsigyti priemones pagal tą sąrašą.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigė: medikų skundų, kad paslaugų įkainiai nepadengia realių išlaidų, nereikia visada priimti už gryną pinigą.
„Parodykite ligoninę, kuri bankrutavo“, – kalbėjo jis.
Direktorius neneigia, kad gydymo įstaigų finansavimas yra ribotas. Jo nuomone, nieko blogo, jeigu geresnių vaistų ar medicinos priemonių norintis ligonis jas įsigyja savo lėšomis. Tačiau ligoninės turėtų įsivesti oficialius įkainius ir pačios parduoti pacientui reikalingą priemonę, o ne siuntinėti jo su rašteliu į vaistinę.
„Ne paslaptis, kad neretai medikai nurodo netgi konkrečios vaistinės pavadinimą. Nenuostabu, kad žmonėms dabar galiojanti tvarka kelia visokių negerų įtarimų“, – aiškino J.Narbutas.
