Kone dešimtmetį dėl sunkios ligos medicinos įstaigų duris varstanti ir nuolat vaistus vartojanti kaunietė Irma sako, kad gydytis valstybės teikiamų garantijų neužtenka, neretai tenka kreiptis į gydytojus privačiai ar pirkti nekompensuojamus vaistus.
„Mėnesiui reikia maždaug 300 litų, o vaistams, jeigu išvestume vidurkį, – apie 480 litų“, – sako kaunietė Irma Juodienė.
Kai kurių šeimos finansų ekspertų teigimu, statistinis lietuvis vaistams ir mokamoms gydymo išlaidoms per mėnesį išleidžia iki 10 procentų šeimos biudžeto lėšų, neskaičiuojant privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, o tai esą daugiau nei statistinis europietis.
„Arba mes daugiau sergame ir daugiau perkame vaistų, arba tie vaistai brangiau kainuoja, arba mažesnė tų vaistų dalis kompensuojama iš valstybinių draudimo fondų“, – sako Julita Varanavičienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Banko specialistė įsitikinusi, kad gerai funkcionuojanti privataus sveikatos draudimo sistema padėtų išspręsti medicinos finansavimo problemą ir pagerintų paslaugų kokybę.
Tuo metu kai kurie vadybos specialistai tikina, kad Lietuvos gyventojai moka ne daugiau už kitus Europos piliečius, o sveikatos apsaugos finansavimas apskritai pasiekė kritinį lygį.
„Lietuviams tenka maždaug 1000 dolerių vienam gyventojui sveikatos priežiūros išlaidų per metus ir tai, palyginti su kitomis valstybėmis, yra labai mažai. Už mus mažiau turi Latvija, Bulgarija, Rumunija“, – tvirtina Danguolė Jankauskienė, M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė.
Mokslininkės teigimu, abejonių, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimą būtina reformuoti, nekyla, tačiau įmokas reikia ne perskirstyti privačioms draudimo bendrovėms, bet didinti ir draustis papildomai.
Ligonių kasų specialistai sako, kad ateityje reikėtų didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokos dalį, kurią moką darbdavys.
„Daugelyje šalių darbuotojo našta darbuotojui ir darbdaviui paskirstoma maždaug po lygiai. Lietuvoje, kaip žinome, 6 proc. moka darbuotojas, o 3 proc. darbdavys. Manau, kad perspektyvoje, pagerėjus ekonominei padėčiai, darbdavio dalis turėtų didėti“, – sako Gintaras Kacevičius, Valstybinės ligonių kasos Draudimo plėtros departamento direktorius.
Tai, kad privatus draudimas nebūtinai taupo pinigus, specialistų teigimu, geriausiai įrodo neseniai įsigaliojęs visoms gydymo įstaigoms privalomas civilinės atsakomybės nuo žalos padarytos pacientams draudimas.
2008-ųjų metų duomenimis, kelios draudimo bendrovės, sudariusios šios rūšies draudimo sutartis, per metus surinko per 12 mln. Lt įmokų, o išmokėta nukentėjusiems pacientams buvo vos 150 tūkst. Lt.
