Toks sukčiavimas ateityje gali gerokai patuštinti Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Vilniaus apygardos prokuratūra, į kurią kreipėsi Valstybinė ligonių kasa (VLK), taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK), šiuo metu domisi kai kurių įmonių, staiga išpampusių dėl naujų darbuotojų iš kaimyninio užsienio, veikla.
"Pirmoji visų šių negerovių priežastis - teisės aktų spragos, ypač sveikatos draudimo įstatymų", - įsitikinęs Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus. Pasak jo, akivaizdi spraga - numatyta galimybė dirbantiems pagal darbo sutartis mokėti mažą atlyginimą, kurio apatinė riba nenustatyta (darbdavys formina, kad žmogus dirba ne visą dieną, savaitę ir t. t.). Pastaruoju metu tuo naudojasi nesąžiningi verslininkai. Jų įdarbinti asmenys - dažniausiai iš Lenkijos - nuo menkos algos moka dar menkesnius sveikatos draudimo mokesčius, bet savo šalyje nemokamai naudojasi visomis sveikatos draudimo paslaugomis, už kurias moka Lietuvos VLK.
Sausio pradžioje paaiškėjo dar vienas faktas, sveikatos draudikus privertęs kuo skubiau ieškoti teisėsaugininkų pagalbos. Lenkijos nacionalinis sveikatos fondas informavo gavęs beveik šešiasdešimt E 106 formos Vilniaus TLK išduotų pažymų, kurių tikrumas kėlė abejonių. Netrukus paaiškėjo, kad tai iš tiesų - klastotės.
