Anot Palangos sveikatos mokyklos vadovo Dainiaus Kepenio, dalis tiesos jo teiginiuose yra, tačiau šiuolaikinio žmogaus organizmas toks užterštas, kad smegenys negirdi kūno šauksmo.
Kenkia ne maistas, bet teorijos
U. Polllmeris prisipažįsta per 10 metų priaugęs nemažai svorio, tačiau dėl to nesuka galvos. Anot jo, yra studijų, įrodančių, kad būtent apkūnūs žmonės gyvena ilgiau. Jo gyvenimo credo – valgyti viską, ko norisi, nes kūnas pats žino, ko jam reikia. Apie tai mitybos specialistu savo tėvynėje vadinamas pagyvenęs mokslininkas kalba jau daugybę metų, šia tema yra parašęs keletą knygų ir turi nemažai gerbėjų.
Nuolatinės maisto kontrolės ir dietų išvargintiems žmonėms jo teiginiai – tikra atgaiva. Pasirodo, bet koks mūsų bandymas nurodinėti pilvui yra pasmerktas nesėkmei, todėl daug naudingiau pasikliauti savo apetitu ir nebesikankinti.
Dietą organizmas suvokia kaip besiartinančio bado požymius. Reaguodamas į ją organizmas sumažina energijos suvartojimą. Iš pradžių svoris iš tiesų sumažėja, bet vėliau organizmas ima priešintis. Todėl, pradėjus maitintis normaliai, senasis svoris grįžta su kaupu. U. Pollmeris teigia, kad būtent dėl dietų paplitimo ėmė daugėti nutukusių žmonių. Todėl negalima propaguoti vienintelių teisingų mitybos principų – kiekvienam žmogui jie esą individualūs.
Taip pat mokslininkas kritikuoja saldiklių vartojimą vietoj cukrus. Esą mūsų organizmas, receptorių pagalba pajutęs saldumą burnoje, laukia cukraus ir pradeda išskirti insuliną, kuris „doroja“ organizme esančias cukraus atsargas. Dėl to cukraus kiekis kraujyje sumažėja ir žmogus jaučiasi labiau alkanas nei būtų apskritai nieko nevalgęs.
U. Pollmerio teigimu, žmogus turėtų rinktis kuo labiau apdorotą maistą, nes tik jis suvirškinamas iki galo. Tuo tarpu pastaruoju metu išpopuliarėjusi grūdėta duona, anot vokiečio, žarnyne dėl sunkaus virškinimo virsta cukrumi ir gresia rimtomis žarnyno ligomis. Visgi vyraujanti mitybos specialistų nuomonė, kad neapdoroti grūdai, dėl juose išlikusių maistinių skaidulų ne tik gerina virškinimą, bet ir papildo mūsų organizmą sveikatai naudingomis medžiagomis.
Mokslininkas apskritai nerekomenduoja valgyti neapdoroto maisto – netgi salotų lapų, kurių vertė esą prilygsta popierinėms servetėlėms, o moterys jas mėgsta tik dėl jose esančios į opiumą panašios medžiagos, kuri pakelia nuotaiką.
Jis tikina, kad skrudintos bulvytės yra sveikesnės nei virtos, kadangi tik tokiu būdu pašalinami bulvių gumbuose esantys toksinai. Kaip toksinų šaltinį jis vertina ir soją, kuri rekomenduojama alergiškiems žmonėms.
Žmogaus kūnas nebežino, ko nori
„Kai kuriuose jo teiginiuose yra tiesos. Patys gudriausi nusidėjėliai įdeda šiek tiek tiesos. O jei žmogus randa tiesą viename teiginyje, tikisi, kad teisingas ir kitas. Žinoma, žmonėms jo teorija patinka. Jis sako, kad visiškai nereikia stengtis – esą mes viską ir taip gerai darome, todėl ir toliau galime kimšti kalnus maisto, smaguriauti ir dar viską užsigerti alkoholiu. Gyvenimas juk trumpas – reikia džiaugtis. Žmonėms tai priimtina. Ir visai nesvarbu, ką šios tiesos padaro su žmogumi. Pažiūrėkime į jį patį, kaip jis atrodo Youtube patalpintuose reportažuose – kokį pilvą nešioja, kaip paeina, koks jo veidas“, - teigė D. Kepenis.
Anot jo, pasivadinti mitybos specialistu nesunku. Daug sunkiau tapti išties kompetetingu specialistu.
„Sutinku, kad mityboje nėra vienareikšmių rekomendacijų, tačiau taisyklė, kad galima valgyti, kaip mums patogiau, šiuo atveju netinka. Kad žmogus galėtų valgyti iš tiesų tai, ko nori, jo organizmas turėtų būti labai išvalytas. Šiuolaikinis žmogus girdi nebe dangaus, o pragaro balsą ir klauso tų pragaro jėgų, kurios jį ten veda. Norint išgirsti tikrą gamtos šauksmą, reikia būti švariam. Tačiau mūsų pojūčiai netekę subtilumo, kadangi užterštumas labai didelis – tiek informacinis, tiek cheminis. Todėl žmogus, išgirdęs, kad gali valgyti viską, ko nori, ir valgo, ką akys mato ar po ranka pakliūna“, - įsitikinęs pašnekovas.
Ilgametis sveikatos mokytojas pastebi, kad kai kuriems žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, termiškai neapdorotas maistas iš tiesų žalingas. „Kita vertus, buvo pas mus į Palangą atvykęs Europos sveikuolių viceprezidentas, kuris valgo tik vegetarišką neapdorotą maistą. Žmogus gyvas, energingas, žvalus ir niekada nesiskundžia jokiais skausmais“, - pasakojo D. Kepenis.
Lygiai tas pats tinka ir vandeniui. Kai kuriems žmonėms nuo jo pertekliaus, ypač jei geriama iškart daug vandens, gali sutrikti inkstų ar kitų organų veikla, tačiau daugeliui žmonių saikingas ir reguliarus vandens vartojimas tikrai praverstų.
Beje, dėl vandens vartojimo pasaulyje atsiradusios dvi stovyklos. Vienos jų teiginius atstovauja ir U. Pollmeris, teigiantis, kad daug vandens žmogus jau gauna su maistu, todėl nebereikia daug jo gerti. Tačiau tyrimai rodo, kad teigiamą poveikį mūsų organizmui turi tik vanduo grynuoju pavidalu ir vandens poreikio organizme nekompensuoja nei sriuba, nei arbata, nei sultys.
Sveikai gyvena tik baltos varnos
„Iš tiesų pasaulyje nieko nėra bloga, jei žmogus turi galvą ir valgo su saiku. Netgi tos pačios bulvytės fri, jeigu bulvės šviežiai papjaustytos ir kepinamos šviežiame aliejuje, labai nepakenks. Blogiausia, kai jos užšaldomos tokiu būdu, kad sunaikinamos jose esančios naudingos medžiagos, ir kepinamos jau panaudotame aliejuje.
Maisto vertė labai priklauso nuo to, iš kur jis. Kai žmogus pats viską išsiaugina – tai viena. Tačiau mes esame nutolę nuo žemės, o mūsų valgomi produktai yra perdirbti, todėl nebetekę gyvybinės vertės, bet labai malonūs mūsų liežuviui. Jei žmogus nori, kad jo energija gausėtų, dvasinės jėgos augtų, turėtų ieškoti kaime sąžiningai auginamų produktų. Tačiau galimybių įsigyti sveikų produktų vis sunkiau, net ir kaime“, - svarstė pašnekovas.
Anot jo, mūsų organizmas toks užterštas, kad norėdami pereiti prie sveikos mitybos ar, pavyzdžiui, tik vegetariško maisto, turėtume ištverti sunkiai pakeliamas kančias – alkį, galvos skausmą, prastą savijautą. Tai gali trukti ne kelias dienas, bet mėnesį ar daugiau.
„Turbūt U. Pollmeris pats niekada nėra patyręs palaimos, kurią suteikia gera savijauta – to paties linki ir kitiems. Beje, tarp medikų tokių polmerių pas mus daugiau nei pusė. Todėl šansas gauti normalią informaciją labai nedidelis. Žmogus išgąsdinamas, tuoj pat jam duodama nuskausminamųjų, kad neskaudėtų nei galva, nei pilvas, jis grįžta laimingas namo ir toliau valgo, kas po ranka pakliūna. Tokių mačiau ne vieną. Tačiau taip pat begalė liudijimų, kaip žmogus persilaužia ir ima jaustis daug geriau nei bet kada“, - teigė sveikatos mokytojas.
Anot D. Kepenio, žmonėms sunku persilaužti ne tik dėl fiziologinių priežasčių ar todėl, kad parduotuvėse sunku rasti „švaraus“ maisto. Suveikia ir psichologiniai veiksniai.
„Darbe labai sunku atsisakyti nuo kavutės su pyragėliu ar neatšvęsti bendradarbio gimtadienio su taurele. Labai sunku būti baltai varnai. Todėl žmonės plaukia pasroviui ir balsuoja už tuos, kurie žada nemokamą gydymą, pigius vaistus ir pan. Tuo tarpu U. Pollmeris, anot pašnekovo, puikiai žaidžia tariamomis tiesomis.
Šiaip ar taip kiekvienas mitybos teiginys visada turės priešingą. Neretai tokią sistemą palaiko farmomafija – nebijau vartoti šio žodžio. Jai naudinga, kad žmonės nesistengtų kapstytis savo jėgomis. Prieš septynis metus į Palangą buvome pasikvietę visą sveikatos aktyvą, buvusį valdžioje. Buvo pasirašytas sveikos Lietuvos memorandumas, tačiau taip niekas ir nepasikeitė. Tie žmonės ir savo gyvenime nieko nepakeitė. O ar galite įsivaizduoti kunigą, kuris kviečia parapijiečius melstis pats to nedarydamas?“, - retoriniu klausimu pokalbį užbaigė pašnekovas.
