Žmogaus sveikatai bei reprodukcijai pavojų keliančių medžiagų gausu visur – maiste, kompiuteriuose, daugelyje plastikinių daiktų, automobilyje, mokyklinėse prekėse ir net pižamose.

Daugiausiai pavojingų medžiagų – plastike

Bene labiausiai paplitęs žmogaus sukurtas teršalas – ftalatai. Kosmetikoje jie naudojami, kad kremas geriau įsigertų į odą, nors etiketėje dažnai net nepažymimi. Plastiko gaminiams ši medžiaga suteikia tvirtumo bei elastingumo, todėl jos yra daugelyje daiktų: kompiuteriuose, mobiliuose telefonuose, buitinėje technikoje, laiduose, mokyklos reikmenyse, dušo užuolaidose, plastikiniuose balduose, duryse ir languose, žaisluose, plaukimo reikmenyse, baseinėliuose, netgi kramtukuose dantims.

Bėda ta, kad ši medžiaga nėra sukibusi su plastiku, todėl su vandeniu nusiplauna ir patenka į aplinką, o namuose nusėda su dulkėmis. Beje, Anglijoje tirtose namų dulkėse rasta bent penkių rūšių cheminių teršalų.

Teigiama, kad ftalatai neigiamai veikia reprodukcinę sistemą, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą. Jie ypač pavojingi besilaukiančioms moterims. Beje, tyrimai rodo, kad kuo moteris turi daugiau vaikų, kuriuos pati maitina, tuo jos organizme ftalatų lieka mažiau. Mat su pienu ji išsivalo, o teršalus perduodama kūdikiui.

Pastaruoju metu dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama naudoti ir plastikinių buteliukų kūdikiams. Mat juose esančios medžiagos trikdo kūdikių hormonų veiklą, gali sukelti hiperaktyvumo sindromą.

Pats naujausias su ftalatais susijęs skandalas, kai šių reprodukcijai kenkiančių medžiagų buvo rasta sekso prekėse. Septyniuose iš aštuonių vibratorių ftalatai sudarė nuo ketvirtadalio iki pusės gaminio sudėties.

Prieš keletą dešimtmečių pramonėje pradėtos naudoti degimą slopinančios medžiagos, pavyzdžiui, pentabrombifenilo eteris, kuris mėgdžioja skydliaukės hormonų veiklą ir ją trikdo. Kai kuriose šalyse privaloma, kad jų būtų čiužiniuose ir net pižamose. Švedijoje šios medžiagos tiriamos nuo 1972 m. Pastebėta, kad pastaraisiais metais gaminiuose jų padaugėjo 5 kartus. Jos yra visuose gaminiuose, kuriems kyla užsidegimo rizika, taip pat patenka į aplinką ir atsiranda žuvyje, mėsoje, piene, riebaluose.

„Buvo tirtas pusantrų metų vaiko kraujas. Šių medžiagų koncentracija jame buvo 5 kartus didesnė nei tėvų kraujyje. Jos kiekis tris kartus viršijo tokį, kuris sukelia skydliaukės sutrikimus žiurkėms“, - teigė Z. Dudutytė.

Dar vienas cheminis „keiksmažodis“ - noninfenoliai, alkilfenoliai ir kitos panašios medžiagos, kurios taip pat ardo hormonų veiklą. Anot Baltijos aplinkos forumo ekspertės, su žuvimis ir sraigėmis atlikti tyrimai rodo, kad dėl šių medžiagų vyriškos giminės organizmas įgauna visas moteriškos lyties savybes, mutuoja visi lytiniai organai, tik, aišku, neatsiranda gimda, taigi tokie mutantai daugintis negali. „Gamtoje tai jau pastebima. Retoriškai galima paklausti, kada tai pasireikš žmoguje?“ - klausė pranešėja.

Tyrimai sukėlė skandalus

Anot jos, daugelis išsigimimų, žmogaus imuninės sistemos silpnėjimas, alergijų plitimas, vėžinių susirgimų daugėjimas, dalies gyvūnų rūšių išmirimų, pagaliau dažnas vandens žydėjimas gali būti siejami su cheminių medžiagų kaupimusi aplinkoje.

„Visus tuos pačius „keiksmažodžius“ rastume ir Baltijos jūroje. Ne veltui nuo 2001 m. uždrausta valgymui naudoti Baltijos jūroje sugautą žuvį. Tik Suomija ir Švedija turi laiikinus leidimus, kurie, berods, šiemet baigsis. Kita vertus, toje pačioje Švedijoje besilaukiančiai moteriai medikai primygtinai rekomenduoja šios žuvies nevalgyti. Lyginant Šiaurės Atlato vandenyno ir Baltijos jūros užterštumą, pas mus visų medžiagų mažiausiai 10 kartų daugiau“, - sakė Z. Dudutytė.

2006-2007 m. buvo tirti ir kiti Lietuvos vandens telkiniai, taip pat nuotėkos – tiek įtekančios į valymo įrenginius, tiek ištekančios iš jų. Visur rasta pavojingų teršalų. Pramonės pas mus beveik nėra, todėl didelė tikimybė, kad dauguma šių medžiagų su vandeniu į aplinką atkeliauja iš gatavų gaminių.

Amerikoje pernai kilo skandalas, kai ištyrus 900 gaminių juose buvo rasta didelis kiekis sunkiųjų metalų, degimą slopinančių medžiagų ir chloro junginių. Pavyzdžiui, iš 400 prekių gyvūnams (patiesalų, žaisliukų, pavadėlių) 100-te rasta švino. Daugelyje iš 700 tirtų automobilių daugelio medžiagų koncentracija 5-10 kartų viršijo įprastą namuose ar įstaigoje. 90 proc. mokyklinių prekių rasta bent viena nepageidaujama medžiaga. Trys ketvirtadaliai rankinių buvo taip pat su švinu, nors pagal teisės aktus šio metalo būti neturėjo.

Ekspertė pastebi, kad kasmet pagaminami tokie kiekiai prekių, kad visų patikrinti neįmanoma. Kaip neįmanoma ir reglamentuoti visų medžiagų naudojimo. „Labai trūksta ilgalaikio poveikio žmogui ir aplinkai tyrimų. Trūksta ir teisės aktus leidžiančių asmenų valios. Pavyzdžiui, pirmieji ženklai apie asbesto kancerogeniškumą pasirodė daugiau nei prieš šimtą metų, bet jis uždraustas ne taip ir seniai. Dabar nuo asbesto kasmet miršta apie 100 tūkst. žmonių. Retas kuris su šia medžiaga dirbęs žmogus sulaukia 59 metų“, - pasakojo pranešėja.

Kodėl padaugėjo hiperaktyvių vaikų

Dar viena tema, į kurią Lietuvos vartotojai dažniau atkreipia dėmesį, susijusi su maisto priedais. „Šiandien stebimasi, kodėl taip padaugėjo hiperaktyvių vaikų. Yra septyni maisto priedai, kurie sukelia hiperaktyvumo sindormą – E102, 104, 110, 122, 124, 129, 211. Šeši jų suteikia spalvą, vienas yra konservantas. Jų yra gėrimuose, leduose, kramtomoje gumoje ir kituose vaikų mėgstamuose produktuose. Daugelyje šalių jie draudžiami, ES kol kas leidžiami.

Didžiojoje Britanijoje dvejus metus buvo atliekamas tyrimas, kai vienoje mokykloje iš vaikų mitybos raciono šie produktai buvo išimti. Taip pat buvo tariamasi su vaikais, kad jų nepirktų. Rezultatas nustebino net pačius tyrėjus. Nevaldomi vaikai, kurie nesugebėjo nei mokytis, nei įsiminti, stipriai pasikeitė. Šioje šalyje po ekspertų ir visuomenės „spaudimo“ gamintojai sutiko iš savo gaminių išimti tuos priedus. Taip padarė netgi „coca cola“ gamintojai“, - pasakojo ekspertė.

Bent trys pavojingi maisto priedai yra ir maisto produktuose, kurių pavadinimai byloja apie tai, kad jie skirti vaikams. Z. Dudutytė pataria atkreipti dėmesį į šiuos – E250, 621, 412, 415, 301, 120, 300, 450. Pavojingiausias iš jų E621 – nutukimą skatinantis glutamatas.

„Iš valstybės institucijų dažnai galima išgirsti, kad šie maisto priedai leidžiami ES institucijų, todėl nieko negalima padaryti. Tačiau jei vėliau juos uždraus, jie jau bus atlikę savo juodą darbą. Daugelį prekių mes galėtume visai nepirkti – mus priverčia tai daryti reklama. Pavyzdžiui, perkame oro gaiviklius, kad skaniai kvepėtų, bet uostome visišką chemiją. Ar dažnai pagalvojame, kad kartais geriau turėti mažiau daiktų, bet kokybiškesnių. Tai liečia kosmetiką, žaislus, bet ką. Žinoma, šios prekės brangesnės, bet jei rinktumės kokybę, o ne kiekį, bendros išlaidos, ko gera, liktų tokios pačios“, - svarstė pranešėja.

Baltijos aplinkos forumas prisijungė prie dvejus metus vyksiančio Baltijos šalių projekto, kurio tikslas – sumažinti Baltijos jūros taršą pavojingomis medžiagomis. Bus tiriami jų šaltiniai, dirbama su pramonės įmonėmis, siekiant pakeisti kai kurias pavojingas medžiagas. Taip pat daug dėmesio bus skiriama visuomenės švietimui, kad žmonės imtų labiau domėtis savo aplinka, keistų savo vartojimo būdą ir taip „spaustų“ pramonę bei valdžios institucijas. Taigi laukite tęsinio.