"Žmonės jau pradeda suvokti, kad per nerenovuotų būstų sienas vėjais išeina jų pinigai, taip švaistomi energetiniai ištekliai, bet yra ir dar viena bėda. Tyrimai rodo, kad nerenovuotuose, drėgnuose namuose, puikiausiai tarpsta pelėsis, kuris gali tapti daugybės ligų priežastimi", - Eltai sakė PSO atstovas.

PSO atkreipia dėmesį į tai, kad drėgmė karaliauja nuo 10 iki 50 proc., priklausomai nuo šalies, patalpų Europoje. Dėl drėgmės pertekliaus namuose tampa tvanku, juose įsigyvena blogas kvapas. Įdrėkusios sienos šaldo būstą, taigi tenka jas labiau šildyti, tuo pačiu tenka mokėti didesnius mokesčius. Prasta ventiliacija, drėgmė kuria idealias sąlygas tarpti sveikatą ėdantiems šimtams rūšių bakterijų ir grybams, šie skleidžia sporas ir chemines medžiagas į orą. Šie teršalai gali sukelti įvairiausias kvėpavimo takų ligas, taip pat ir astmą, alergijas, įvairiausias imunologines reakcijas.

Pasak PSO ekspertų, ypač drėgmė patalpose yra pavojinga vaikams. O naujausi tyrimai rodo, kad net ir išsivysčiusiose šalyse 13 proc. vaikų gyvena drėgnuose būstuose.

Pasak M. Braubacho, iš esmės šitokios problemos gali būti sprendžiamos renovuojant daugiabučius, tačiau tai reikia daryti kokybiškai, tam turi būti keliami aukšti reikalavimai, tinkamai sutvarkoma ventiliacija, nes kitaip rizika atsirasti pelėsiui gali ir išaugti, tą jau patyrė vokiečiai. Vokietijoje po masinės būsto renovacijos tam tikrose vietovėse pastebima, kad pelėsio atsirado ir tuose namuose, kuriuose jo iki tol nebuvo.

PSO ekspertas aiškina, kad pelėsis - aiškiausias signalas, kad namuose - prasta ventiliacija ir per drėgna. O drėgmė į daugiabučių gyventojų namus paprastai įsiskverbia dėl nepakankamos išorinių sienų šiluminės varžos, nesandarių siūlių, per senus medinius langus ir pan. M. Braubachas - vienas iš PSO ekspertų, konsultuojančių Lietuvos pareigūnus būsto renovacijos klausimais. Gruodį jis ketina apsilankyti Lietuvoje.

Kaip ELTA jau rašė, pagal naująją būsto renovacijos programą, valstybė finansuoja 15 proc. renovacijai reikalingos sumos, tačiau garantuoja lengvatines paskolas, kurių palūkanos neviršija 3 procentų. Ši programa stringa, nes bankai gyventojų bendrijoms neteikia kreditų.

Vyriausybės vadovas taip pat teigia abejojantis, ar pavyks rasti bankų, kurie atsakingai dalyvautų ir naujojoje daugiabučių renovacijos programoje.

"Senoji programa taip pat neveikia. Sutarčių yra, tačiau bankai nefinansuoja savo dalies. Deja, matau, kad galimas scenarijus, jog senojoje programoje dalyvaujančius daugiabučius mes turėsime perkelti į naująją programą", - praėjusį ketvirtadienį Seime sakė A. Kubilius.

Pasak jo, Europos investicijų bankas šiuo metu baigia bankų, kurie dalyvaus daugiabučių namų renovacijos programoje, atranką. Tačiau Premjerui kyla abejonių, ar bankai noriai joje dalyvaus.

"Tai, kaip bankai nelabai atsakingai elgiasi, kai mes su jais deriname senąją programą, kelia abejonių, ar pavyks surasti bankus, kurie atsakingai dalyvaus naujoje programoje", - kalbėjo A. Kubilius.

Pagal senąją programą, atnaujinti namą norinčios gyventojų bendrijos galėjo gauti 50 proc. valstybės paramą, o likusią renovacijai reikalingą sumą skolintis iš bankų.

Kol būsto renovacijos programa įsibėgės, PSO pateikia rekomendacijų, kaip patiems kovoti su drėgme namuose. Virtuvėje verdant reikia nepamiršti įjungti garų surinktuvo, skalbinius geriausia džiovinti lauke, o jei tai neįmanoma - vonioje ir laikyti jos duris uždaras. Jei vonioje yra langas, jį reikėtų praverti. Pasak PSO ekspertų, reikėtų vengti parafininių arba dujinių šildytuvų, kurie neturi išmetamojo vamzdžio į lauką. Degantis parafinas ir dujos gamina nemažai vandens.

Rekomenduojama nuolat vėdinti patalpas, o bent jau vonioje ir virtuvėje įsirengti ventiliatorius. Daug drėgmės į patalpų orą išsiskiria žmogui kvėpuojant, siekiant išvengti jos kondensacijos miegamuosiuose, reikėtų 15 minučių kasryt praverti jų langus. Baldus reikėtų šiek tiek atitraukti nuo sienų.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiluminio komforto ribos yra suvokiamos labai subjektyviai. Gyvenamuosiuose kambariuose, taip pat virtuvėje, vonioje ideali temperatūra svyruoja tarp 19-22 laipsnių, o miegamuosiuose - 16-20 laipsnių Celsijaus.