Melanoma ir sarkoma yra tokios vėžio rūšys, kurios dažnai būna atsparios įprastiems gydymo metodams. Melanoma – odos vėžys – per metus Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 200 žmonių. Apie 100 melanoma sergančių pacientų per metus miršta nuo šios ligos. Sarkoma – minkštųjų audinių bei kaulų vėžys – per metus nustatoma kiek daugiau nei 100 naujų atvejų ir daugiau nei pusė pacientų miršta.

Minėtos procedūros metu pacientas užmigdomas. Į stambiąsias rankos arba kojos kraujagysles įvedami kateteriai. Galūnė stipriai užspaudžiama ir į kateterius leidžiami vaistai, kurie žudo auglio ląsteles. Vaistai patenka tik į galūnę su naviku.

Kadangi procedūros metu rankos arba kojos kraujotaka izoliuota nuo organizmo, medikai gali skirti dideles vaistų dozes – dešimtis kartų didesnes nei lašinant vaistus į veną.

Jau po kelių dienų auglio ląstelės pradeda žūti ir jis mažėja, o dažnai ir visai išnyksta. Atsakas į gydymą pasiekiamas iki 80% pacientų.

Pasak dr. Birutės Brasiūnienės, svarbus šios procedūros pranašumas tas, kad yra sunaikinami smulkūs - nei akimis, nei tyrimais nematomi ligos židiniai reikiamoje galūnėje – mikrometastazės. Be to, išvengiama sudėtingos ir traumuojančios operacijos ar spindulinio gydymo.

Pirmąsias izoliuotos galūnės perfuzijos procedūras 1952 m. atliko amerikiečių gydytojai Creechas ir Krementzas Naujajame Orleane. Pirmieji rezultatai paskelbti 1958 m. Nuo tada šios procedūros tapo standartu išplitusios galūnės melanomos ir sarkomos gydyme.

Įvertinus Lietuvos sergamumą melanoma ir sarkoma, per metus ši procedūra galėtų būti atliekama apie 40 pacientų.