Dabar Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, bakterijos Haemophilus influenzae B tipo sukeltos infekcijos. Nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, o po traumų – nuo stabligės.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Dalios Vaičiulienės, vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas – tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, sunkių ligos formų ir komplikacijų išvengimas, bet ir infekcijų plitimo visuomenėje kontroliavimas, likvidavimas, gydymo trukmės, gyventojų mirtingumo sumažinimas, pinigų taupymas.
Vaikai skiepijami pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kuriame numatyta kada ir kokiomis vakcinomis geriausia skiepyti, kad organizme laiku susiformuotų imunitetas įvairioms infekcijoms. Skiepams naudojamos tik tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos.
Vilniaus mieste 2008 m. nuo tuberkuliozės ir virusinio hepatito B paskiepyta 99,4%, apskrityje – 99,3% naujagimių, nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito - 96,5% miesto, 96,6% apskrities vienerių metų vaikų, nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito paskiepyta 96,7% miesto ir apskrities dvejų metų vaikų.
Prieš pradedantys lankyti mokyklą 6-7 metų vaikai pakartotinai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito (kiaulytės) bei atliekamas tuberkulino mėginys (Mantu reakcija), kuris padeda nustatyti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis.
12-os metų paaugliai (neskiepyti kūdikystėje), skiepijami nuo virusinio hepatito B ir tymų, raudonukės, epideminio parotito (kiaulytės), jei neskiepyti 6-7 metų amžiaus. 15-16 metų jaunuoliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės. Vilniaus mieste 2008 m. nuo hepatito B paskiepyti 87,8%, apskrityje – 88,7%, nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito - 97,6% miesto, 97,8% apskrities 13 metų paauglių. Pakartotinai paskiepyti nuo difterijos ir stabligės 95,8% miesto, 95,9% apskrities šešiolikmečių. Imunitetas nuo difterijos ir stabligės trunka apie dešimt metų. Kas dešimt metų būtina pakartoti skiepijimą. Neatliekant to reguliariai, daugėja imlių šiai infekcijai asmenų. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais yra gana reta liga Europoje ir Lietuvoje, tačiau ir šiandien kelia didelį nerimą dėl epidemijų cikliškumo. Pasaulyje difterijos epidemijos kartojasi kas 15–30 metų. Difterijos sergamumo pakilimas buvo 1994–1995 metais. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama kaip didelės difterijos rizikos šalis. Lietuvoje planuojamas suaugusiųjų skiepijimas nuo difterijos ir stabligės.
Kokliušas yra itin pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Vilniaus mieste ir apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, skiepų dėka susirgimų kokliušu yra registruojama nedaug, tačiau dabar kokliušu serga vyresni vaikai, todėl nuo 2008 m. įvestas pakartotinis skiepijimas nuo kokliušo 6-7 metų amžiaus vaikams, prieš pradedantiems lankyti mokyklą.
Pasak vyr. specialistės Dalios Vaičiulienės, neretai visuomenės informavimo priemonėse kalbama apie tai, kad skiepai neveikia ar net sukelia žalą. Pasak jos, tai neteisingas požiūris. Skiepai žmogaus organizme sukelia panašų imuninį atsaką, kaip ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, tačiau skiepijimui naudojamos vakcinos nesukelia ligos, jos komplikacijų. Todėl tėveliams medikai siūlo nelaukti rudens, kol asmens sveikatos priežiūros įstaigose susidarys eilės, o užsukti į jas dabar ir paskiepyti vaikus.
