Ligos simptomai klaidina

Pasak Kauno 2-os klinikinės ligoninės gydytojos infektologės dr. Virginijos Mačionienės, daugiausiai rūpesčių keliautojams kelia dviejų rūšių hepatitai – A ir B. Hepatitas – tai kepenų liga, kurios simptomai, priklausomai nuo sukėlėjo ar žmogaus organizmo, skiriasi. Žmogus gali prasirgti labai lengva forma, praktiškai be pasekmių, tačiau liga gali baigtis ir kepenų ciroze ar net vėžiu.

„Užsikrėtus hepatitu A inkubacinis periodas gali trukti net 3 mėnesius, hepatitu B – iki 6 mėnesių. Tačiau vidutiniškai hepatitu A žmogus suserga maždaug po mėnesio. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia aukšta temperatūra, apetito stoka, pykinimu, vėmimu. Žmogus tai traktuoja kaip virškinimo sutrikimą arba gripą ir į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai pastebi, jog patamsėjo šlapimas, pašviesėjo išmatos, pagelto akys“, - pasakojo medikė.

Nemalonūs hepatito A simptomai, anot specialistų, gali trukti ilgiau nei 6 mėnesius, o pasveikus dar ilgai tenka laikytis dietos.

Hepatitu A užsikrečiama per maistą ir vandenį, kitaip tariant, per burną, todėl užsikrėsti labai paprasta. Hepatito B rizika – kiek mažesnė, nes ligos sukėlėjas turi patekti tiesiogiai į kraują arba į gleivinės skysčius. Juo užsikrėsti rizikuoja meilės nuotykių ieškotojai, patyrę traumas ar susigundę pasinaudoti vietinių grožio salonų paslaugomis.

„Jei žmogus kelionėje susižeidė ir pakliuvo į abejotiną, higienos reikalavimų nesilaikančią įstaigą, užkratas gali patekti per netinkamai apdorotus instrumentus“, - įspėjo V. Mačionienė.

Rizika nuo viešbučio žvaigždučių nepriklauso

Didžiausios hepatito A rizikos zonos – šiltieji egzotiški kraštai (Egiptas, Tunisas, Turkija) bei Viduržemio jūros šalys. Pastarosiose užkratas plinta per turistų labai mėgstamas jūros gėrybes. Vietinių gyventojai šiam virusui paprastai būna įgavę imunitetą, tačiau prie atvykėlio, kurio organizmui ir taip nelengva prisitaikyti prie kitokių klimatinių sąlygų, jis lengvai „prilimpa“.

Egzotiškose šalyse didelį pavojų kelia ir vandentiekio vanduo. „Tarkime, Skandinavijoje vandentiekio vanduo gali būti netgi geresnės kokybės nei kai kurių firmų pilstomas. Lietuvoje vandentiekio vandenį galima gerti ne visuose miestuose. Ispanijoje, Portugalijoje, pietinėje Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, Kretoje viskas priklauso nuo viešbučio lygio. Tuo tarpu Egipte tikrai norėtųsi švaresnio vandens“, - dėstė gydytoja.

Anot jos, hepatitu A galima užsikrėsti net valgant vaisius, kurie nuplauti vandeniu su hepatito A užkratu, todėl šiam reikalui reikėtų naudoti pilstomą arba gerai pavirintą (apie 5 min.) vandenį.

„Labai pavojingi į kokteilius dedami ledukai, kurie paprastai gaminami iš vandentiekio vandens. Esame turėję tokių atvežtinių hepatito A atvejų net iš 5 žvaigždučių viešbučio Egipte, - pasakojo infektologė. – Beje, net jei higienos sąlygos viešbutyje idealios, maistą apkrėsti gali virtuvės personalas. Užsikrėtęs žmogus kurį laiką gali nejausti jokių simptomų, tačiau su jo išmatomis išsiskiria labai daug viruso. Jeigu jis, pasinaudojęs tualetu, nenusiplaus rankų, turistai gaus salotų su virusu“.

Pasaulio sveikatos organizacija keliaujantiems žmonėms rekomenduoja pasiskiepyti tiek nuo hepatito A, tiek nuo hepatito B. Tačiau V. Mačionienė pastebi, kad šių rekomendacijų paiso tik apie pusė keliaujančių lietuvių. Dažnas skiepijasi tik tuomet, jei skiepas būtinas įvažiavimui į šalį, antraip bus išsiųstas atgal. Tuo tarpu vakariečiai prieš kelionę labai skrupulingai aiškinasi galimas grėsmes sveikatai bei skiepijasi daug aktyviau.

Skiepų patikimumas

Koks skiepo patikimumas? „Lietuviai visada nori šimtaprocentinių garantijų, bet taip niekada nebūna. Gali būti koks nors atsitiktinumas, kad žmogaus organizmas dėl tam tikrų priežasčių šio antigeno nepažįsta kaip svetimo, todėl negamina antikūnių. Tačiau apskritai vakcinos nuo hepatito A patikimumas siekia per 96 proc. Tai tikrai geras rezultatas. Vakcinos nuo hepatito B patikimumas dar didesnis – 99 proc. Didesnio jau ir nebebūna“, - tikino medikė.

Žinoma, rizika užsikrėsti, susidūrus su virusu, taip pat nėra šimtaprocentinė. „Kiekvienas žmogus turi įvertinti riziką bei pasekmes, jei susirgtų. Pavyzdžiui, jei žmogus yra tikras, kad jo organizmas labai stiprus ir su liga susitvarkys, jis gali persirgti ir labai lengva hepatito A forma – netgi nepagelsti. Tačiau liga gali užgriūti ir visu smarkumu. Be to, yra žmonių, kuriems iškristi iš darbo rinkos kelioms dienoms nuostolinga“, - pasakojo pašnekovė.

Anot V. Mačionienės, Lietuvoje yra visos ES registruotos vakcinos. Galima pasiskiepyti atskirai nuo hepatito A ir hepatito B arba nuo jų abiejų viena vakcina. Skiepijantis nuo hepatito B arba kombinuota vakcina reikia 3 vakcinos dozių, skiepijantis tik nuo hepatito A – 2 dozių. Po skiepų imunitetas nuo hepatito B susidaro visam gyvenimui, nuo hepatito A – 10-15 metų. Vėliau reikėtų patikrinti, ar liko organizme antikūnių prieš virusą.

Mūsų sveikatos sistema sutvarkyta taip, kad žmogus dėl skiepų pirmiausiai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Didesni sveikatos priežiūros centrai turi savo skiepų kabinetus, mažesnieji siunčia infektologo konsultacijai, per kurią gauna visą informaciją apie galimus kelionėje infekcinius susirgimus, skiepus ir būtinus vaistus vaistinėlėje.

„Visi patarimai – rekomendacinio pobūdžio. Ar jais pasinaudoti – sprendžia pats žmogus. Tik noriu priminti, kad ne laikas „lakinti šunis“, kai reikia į medžioklę vykti. Pasiskiepyti reikia bent prieš 2 savaites iki kelionės. Būtent po tiek laiko organizmas pradeda gaminti antikūnius, taigi susidaro minimali apsauga. Idealiausia gauti visas vakcinos dozes“, - patarė gydytoja.

Keliautojai turėtų žinoti, kad egzotiškuose kraštuose reikėtų vengti žalio maisto, valgyti tik gerai išvirtus ar garuose paruoštus maisto produktus. Taip pat saugus sausas maistas (duona, sausainiai, džiūvėsiai), daug cukraus turintys gaminiai (sirupai, džemai), paties valgančiojo nulupti vaisiai ir daržovės, buteliuose išpilstyti gėrimai. Virintas vanduo tampa visiškai saugus, jeigu jis virinamas apie 10 min.

Nesaugus yra drėgnas arba kambario temperatūroje saugomas maistas, vaisiai ir daržovės su pažeista odele arba plaukeliais, salotos ir kitos nevirtos daržovės, padažai ir garnyrai, laikomi atviruose induose ant stalo, termiškai neapdorotos jūros gėrybės, pienas, gėrimai su ledukais.

Keliautojai rankas plauti turėtų dažniau nei paprastai, o ekskursijų metu būtina turėti drėgnų, spiritu impregnuotų servetėlių. Vandeniu iš čiaupo negalima net dantų nevalyti.