Daugelis moterų suvokia, koks svarbus yra motinos pienas vaikui, tačiau vidutinė žindymo trukmė Europoje – apie 5 mėn.

Atsisakyti žindymo skatina komercija

Seimo narės Astos Baukutės iniciatyva Seime surengtoje konferencijoje „Žindymo politika Lietuvoje“ politikai ir medikai aiškinosi, kodėl šiuolaikinės moterys nenori pačios maitinti savo vaikų.

„Gal tokia konferencijos tema kelia šypseną, bet juk šypseną sukelia ir sveikas kūdikis. Jei norime turėti sveiką visuomenę ir mažiau ligoninių, turime pradėti nuo pačios pradžios. PSO pažymi, kad sveikatos skatinimui žindymas labai svarbus, tačiau žindymo tradicija ypač turtingose šalyse nyksta. Tai komercinis aspektas, kurio neturėtume įsileisti į sveiko kūdikio auginimo procesą. Kai kuriose šalyse net trukdoma žindyti, po gimdymo kūdikį atskiriant nuo motinos“, - teigė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.

Anot jo, Švedijoje, itin besirūpinančioje sveika visuomene, žindo 70-80 proc. moterų. Tuo tarpu Lietuvoje tokių mamų – tik trečdalis, 33 proc. tiesa, nepriklausomybės pradžioje žindė vos 11 proc. mamų. Taigi padėtis gerėja. Tai susiję ir su 2004 m. pradėta kūdikiui palankių ligoninių plėtra. Šiuo metu Lietuvoje yra 8 ligoninės, kuriose vaikas neatskiriamas nuo motinos, o pastaroji skatinama ir mokama jį žindyti.

Anot A. Baukutės, jau nuo vaikystės mergaitėms brukama lėlė su buteliuku. Apie viršutinę moters kūno dalį nekalbama ir prieštaringoje vaikų lytinio švietimo programoje. Pati parlamentarė sukėlė nemažą triukšmą, kai į pirmą naujos Seimo kadencijos posėdį atvyko su kūdikiu ir jį pamaitino tiesiog salėje.

„Jei atsiras eilutė, kuria bus finansuojamas žindymo skatinimas, reikės mažiau socialinių darbuotojų, tarp paauglių bus mažiau agresijos, jie rečiau daužys langus, ir ne tik Seime. Mama per pieną perduoda ne tik maistą, bet ir ramybę, suvokimą, kad gerbti reikia visus nuo mažo iki didelio, nes jis mažas irgi buvo gerbiamas“, - teigė parlamentarė.

Beje, per metus žindymas, anot jos, šeimai sutaupo apie 1460 litų.

Palaimino nėščias motinas

Foto: A.Solomino nuotr.

Itin jausmingai žindymo procesą išaukštino žinomas pranciškonas brolis Astijus. „Mamos, nebijokite žindyti bažnyčioje, ypač pas brolius pranciškonus, nes jie labai myli vaikus ir šeimą. Bažnyčioje, ten, kur turi būti vargonai, įrengta patalpa mamai, tėčiui ir vaikui“, – pašnekovą pristatė A. Baukutė.

„Gyvenime yra įvairių pašaukimų. Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje išskiriami trys. Pirmasis – motinystė, arba šeima. Antrasis – pašvęstojo gyvenimo, kunigystės pasirinkimas. Trečiasis – vienumos, bet ne vienatvės, pašaukimas. Yra žmonių, kurių gyvenimas taip susiklosto, kad jie nesukuria šeimos. Bažnyčioje jie laikomi lygiaverčiais nariais, be jokios diskriminacijos“, - pasakojo Astijus.

Anot kunigo, dabartinis santuokos sakramentas anksčiau buvo vadinamas moterystės sakramentu. Perversmas požiūryje į motinystę įvyko tik XIII a. – kaip tik pranciškonų dėka. Iki pat viduramžių Kristus buvo skelbiamas tik kaip karalius. Pranciškonai sukūrė naują požiūrį, kad Dievas yra tarp mūsų. Jis pats taip pat buvo žmogus, vadinasi, ir kūdikis. XIII a. atsirado freskų, kuriose Marija žindo Jėzų. Tai buvo didžiulis perversmas sakralinio meno ir teologijos istorijoje.

„Man žindymas susijęs su maitinimu. Žinoma, gyvenime yra daug išimčių: šeima nesusilaukia vaikų, motina negali maitinti. Visais laikais bendruomenė į išimtis žvelgė su jautrumu, tačiau dabar išimtys tampa taisykle, paneigiančia per tūkstantmečius susiformavusias tradicijas. Gal ateis laikas, kai robotai maitins vaikus, nes bus lobistų, kurie niekins tradicinį maitinimo būdą. Bet jei aš būčiau kūdikis, spjaučiau į tuos mišinius!

Foto: DELFI

Mamos, jei Dievas davė jums tokią malonę, maitinkite, kiek galite, laikykite savo kūdikius prie širdies. Mes neprisimename to nuostabaus susivienijimo su motina, bet išsaugome pagarbą motinai. Motina, kuri maitina kūdikį, yra Dievo stebuklas, tai septintasis sakramentas, jis netgi aukštesnis už kunigystę“, - ragino brolis Astijus.

Pamatęs salėje daug nėščių moterų, vienuolis, pagautas impulso, nusprendė atlikti palaiminimo aktą. „Nepykite, tikinčios jūs ar ne, bet aš laiminu jūsų kūdikius, kurie yra įsčiose. Vardan Tėvo tėvo ir Sūnaus ir Šventosios dvasios, gimdykite ir nebijokite naujos politikos. Modernus žmogus tas, kuris moka gyventi tradicinį gyvenimą“, - savo kalbą baigė kunigas.

Žindymo įtaka sveikatai įrodyta

Anot PSO atstovo Lietuvoje Roberto Petkevičiaus, kasmet pasaulyje miršta apie 10 mln. vaikų iki 5 metų. 55 proc. iš jų – dėl maitinimo problemų. Žinoma, labiausiai kenčia neturtingos Afrikos ir Azijos šalys. Lietuva pagal PSO statistiką nepriskiriama prie neturtingų šalių.

„Motinos pienas – tai optimalus maistas, kaip sakoma, maistas nuo Dievo. Kaip besistengtų dirbtinio maisto gamintojai, net mokslininkai dar iki galo nežino, ko yra motinos piene bei priešpienyje. Beje, tarybiniais laikais priešpienį – šį vertingiausią pirmąjį produktą – „nutraukdavo“ ir išpildavo, o vaikui duodavo svetimos motinos pieno. Dabar žinoma, kad priešpienis suteikia vaikui imunitetą net pusei metų“, - pasakojo R. Petkevičius.

PSO rekomenduoja vaikus žindyti iki 3 metų, tačiau šiuo metu tai daro nebent atsilikusios Afrikos šalys. Europoje judėjimas už natūralų kūdikio maitiną prasidėjo ne taip seniai.

Atlikta daugybė tyrimų, įrodančių žindymo svarbą kūdikio sveikatai tiek ankstyvuoju laikotarpiu, teik vėliau. 80 proc. žindomų 3 mėnesių kūdikių yra normalaus svorio, maitinamų mišinėliais – tik 43 proc. Žindytų kūdikių yra geresnė rega, jie rečiau būna nutukę vyresniame amžiuje bei serga pirmojo tipo diabetu, būna mažesnė alergijos baltymams rizika, retesnės žarnyno ligos.

Taip pat įrodyta žindymo nauda motinai: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, mažesnė kraujavimo rizika. Nors 2 mėnesius žindžiusi moteris 25 proc. sumažina riziką sirgti kiaušidžių vėžiu 25 proc., bent 3 mėnesius žindžiusi moteris 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Žindžiusioms motinoms osteoporozės tikimybė sumažėja 50 proc., o ilgai žindžiusioms – net 75 proc.

Taip pat pastebėta, kad žindymas lemia geresnius santykius šeimoje – tiek su vaikais, tiek tarp partnerių. „Nustatyta, kad vaikas niekur pasaulyje nesijaučia saugiau, kaip prie motinos krūtinės“, - teigė R. Petkevičius.

Viešoje vietoje žindytų tik 20 proc. moterų

Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, Neonatologijos asociacijos prezidentė doc. Eglė Markūnienė pastebėjo, kad moterys atsisakyti žindymo mokamos nuo mažų dienų. Pradinukų vadovėlyje ji rado piešinuką, pagal kurį galima suprasti, kad ideali kūdikystė, kai vaikas maitinamas iš buteliuko, o didžiausia laimė – būti suvystytam tarsi į kokoną bei užkimštam žinduku.

„Tyrimo metu darželinukų buvo klausiama, ką valgo kūdikiai. Tik tie, kurie turėjo mažų broliukų ar sesučių, teigė, kad gauna iš mamos. Kiti sakė – iš karvutės, iš buteliuko, iš parduotuvės“, - pasakojo pranešėja.

Apklausos rodo, kad 35 proc. moterų žindyti apsisprendžia prieš pastojant, 25 proc. – per šešis pirmuosius nėštumo mėnesius. Dažniausios priežastys, dėl kurių jau pagimdžiusios moterys nesiryžta žindyti – per mažai pieno ar kūdikis nežindo krūties.

„Ar vaikui užtenka pieno, moterys tikrina jį nusitraukdamos. Tai viena iš didžiausių klaidų, nors dažnai taip moterims pataria patys medikai. Susirūpinti reikėtų tik tuo atveju, jeigu neauga vaiko svoris. Tai esminis signalas, kad trūksta pieno, tačiau juo vadovaujasi tik 10 proc. žindymą nutraukiančių mamų“, - aiškino pranešėja.

Anot E. Markūnienės, taip pat egzistuoja daugybė neteisingų mitų, kaip pagausinti pieno. Pavyzdžiui, vadovaudamasi medikų patarimais, moteris labai daug geria, valgo chalvą ir riešutus, o pieno vis tiek nedaugėja. Teisingi patarimai būtų taisyti kūdikio padėtį prie krūties, žindyti dažniau, neduoti kūdikiui čiulptuko.

„Kartais medikai pataria motinai neimti vaiko ant rankų per dažnai, nesiguldyti į lovą. Tačiau būtent šie veiksmai ilgina žindymo laiką. Tiesa, ilgiau miega buteliuku maitinami vaikai. Žindyti tenka dažniau, tačiau maitinant išskiriami hormonai, kurie ramina ir kūdikį, ir motiną“, - sakė medikė.

Ji prisiminė vieno indų pediatro nuostabą, kai šis išgirdo diskusijas apie tai, kaip moteris skatinti žindyti. „Nesuprantu, apie ką jūs, vakariečiai, kalbate. Kiekvienas vyras pas mus žino – jeigu vaikas gatvėje klykia, jį reikia motinai priglausti prie krūties“, - tuomet sakė medikas.

Lietuvoje net 70 proc. moterų mano, kad žindyti galima tik prie šeimos narių, 10 proc. – kad apskritai niekas nematytų, ir tik 20 proc. moterų išdrįstų vaiką žindyti viešoje vietoje.