Tirtis – į kitus miestus

Panevėžio infekcinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas dermatovenerologijai Vidutis Brazaitis mano, kad įtariantieji sergantys lytiškai plintančia liga vyksta tirtis kitur: „Panevėžys – mažas, daug kas daug ką pažįsta, o žmonės nenori, kad jų diagnozė būtų visiems žinoma, todėl važiuoja tirtis kitus miestus. Tai lengva padaryti, nes nereikia jokio siuntimo.“

V. Brazaitis įsitikinęs, kad statistika nėra visiškai tiksli – kitur gauta informacija apie užsikrėtusį mūsų miesto žmogų turėtų būti pridedama prie regiono statistikos, tačiau tokio informacinio ryšio tarp įvairių gydymo įstaigų nėra.

„Be to, atsirado galimybė tirtis anoniminiuose kabinetuose, leista tyrimus atlikti ir kitų specialybių gydytojams, ne tik dermatovenerologams. Jie turėtų susirgimus registruoti, tačiau kas gali patvirtinti, kad tai kruopščiai daroma? Visi vengia apie tai kalbėti, pacientui labai psichologiškai nemalonu“, – pasakojo Infekcinės ligoninės gydytojas.

Visuomenės požiūris nesikeičia

Pasak V. Brazaičio, ir jam pačiam, ir visiems panevėžiečiams malonu būtų manyti, kad statistika atspindi situaciją, ir mes esame dorovingesni nei kiti. Šiauliuose gyvena beveik tiek pat žmonių, bet infekuotųjų ŽIV gerokai daugiau nei mūsų mieste. Naujaisiais duomenimis, Panevėžio apskrityje tokių asmenų 17, o Šiaulių – net 72. Pačiame Panevėžyje infekuotųjų yra 11, o rajone – nė vieno registruoto atvejo. Už Panevėžį mažesniame Alytuje užsikrėtusiųjų ŽIV yra 6, Alytaus rajone – 15. Alytaus rodiklių nereikėtų sieti su ten esančia įkalinimo įstaiga: iš kalėjimo pateikiama atskira statistika.

Tačiau Panevėžio medikams nerimą kelią užsikrėtusiųjų amžius – suserga vis jaunesni žmonės. Be to, iš pradžių pavojingas virusas plito tarp homoseksualų, o dabar persikėlė į heteroseksualų poras. Įtikimiausias scenarijus – infekuotos prostitutės paslaugomis pasinaudojęs vyras virusu užkrečia savo nuolatinę partnerę.

Keičiasi užsikrėtimo būdas, užsikrėtusiųjų amžius, tačiau visuomenės požiūris į infekuotuosius ir pačią ligą lieka toks pat.

„Žmonės labai neigiamai priima informaciją apie bet kurią lytiškai plintančią infekciją, užtat tokia informacija net tarp sveikatos priežiūros įstaigų nėra platinama. Visuomenė dar nėra tiek subrendusi, kad kitomis odos ligomis sergantieji vienoje palatoje gulėtų su žmogumi, kuriam paskutinė ŽIV stadija – AIDS. O kitose šalyje tai jau prieš penkiolika metų buvo normalu“, – pasakojo užsienio pavyzdžių matęs V. Brazaitis.

Ligą perduoda įsčiose

„Žmogus jaučiasi labai nejaukiai, nes bet kuri lytiškai plintanti infekcija susijusi su intymiais dalykais. Drovumo be galo daug, retas pacientas būna drąsus liga. Ne taip paprasta įveikti barjerą, todėl ligonis ilgai delsia kreiptis. Juk net pamačius į dermatovenerologijos įstaigą ateinantį žmogų iškart apie jį pagalvojama atitinkamai. Todėl pacientai delsia kreiptis, verčiau ieško informacijos, skaito ją internete, jaudinasi ir sau tuo tikrai gero nepadaro“, – tikino vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.

ŽIV viruso indikacijos pasireiškia vėliau, o uždelsus gydytis sifilį, gonorėją ar chlamidijas, pasveiksti reikia ilgesnio laiko. Kur kas daugiau pas V.Brazaitį ir jo kolegas lankosi vyrai, bet tenka diagnozuoti sifilį ar kitas ligas ir moterims, dažnai asocialioms. Lytiškai plintanti infekcija nustatoma per nėštumą ar gimdymą. Kūdikį nešiojanti moteris per nėštumo laikotarpį turėtų tirtis bent du kartus: dėl sifilio ir ŽIV. Jei infekcija atrandama laiku, dar galima išvengti naujagimio užkrėtimo, jis gimsta neturėdamas ligos simptomų. Tačiau dermatovenerologas teigia, kad Panevėžyje pasitaikė ir įgimtų sifilio atvejų.

Akcijų nebus

Valstybė finansuoja AIDS gydymą, valstybinė sveikatos apsauga garantuojama ir sifiliu užsikrėtusiam jaunuoliui iki tam tikro amžiaus. Sifiliu susirgęs žmogus gali net neturėto socialinio draudimo, konsultacija ir tyrimai jam bus nemokami. V.Brazaitis teigė, kad sifiliu užsikrėtusiųjų Panevėžyje per metus diagnozuojama 3–4, o šiemet vos per pusantro mėnesio jau nustatyti keturi nauji atvejai. Gydyti nėra pigu: labai brangūs tyrimai sifiliui diagnozuoti, ŽIV nešiotojui gydyti per mėnesį prireikia nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų. Visos kitos lytiškai plintančios ligos gydomos ambulatoriškai, tad pacientai vaistus perka patys, jų kaina – iki šimto litų.

Išgirdęs apie Klaipėdoje Valentino dienos proga buvo nemokamai siūlomi ŽIV testai, V.Brazaitis patikino, kad Panevėžyje tokių akcijų artimiausiu metu nebus. Paprastai nemokami testai būna siūlomi tada, kai pačios įstaigos gauna juos už dyką iš įvairių projektų partnerių. Projektuose dalyvaujančios įstaigos remiamos reikmenimis. Tačiau medikas įsitikinęs, kad iš tiesų norinčiam pasitikrinti žmogui tyrimas nekainuoja itin daug – nuo 12 iki 20 Lt. Iš kolonijų grįžę asmenys ar įtariami infekcijų nešiotojai tiriami nemokamai.