Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė Greta Amasenkovaitė teigia, kad šiandien smarkiai išsigąsti dėl to neverta.
Nors vakcinos sudėtis kasmet keičiasi, apsauga nuo H3N2 būna visada. Kita problema, kad A tipo virusas sparčiai keičiasi.
Pandemijos tikisi išvengti
Pandemijos, kurios pranoksta epidemijos lygį, pasaulyje kartojasi kas 30-40 metų, nusinešdamos dešimtis milijonų gyvybių. Pandemija prasideda, kai atsiranda virusas, kuris visiškai nepanašus į ankstesnius, todėl daugelis žmonių visiškai neturi imuniteto tokiai rūšiai. Dėl to gripas plinta sparčiai ir plačiai.
Šiuo metu realiausias kandidatas pandemijai sukelti – paukščių gripo virusas, kuriam iki pandemijos sukėlėjo liko tik ketvirtas, paskutinis žingsnis. Pirmasis žingsnis – viruso atsiradimas, antrasis – jo išplitimas, trečiasis – kai virusu užsikrečia žmonės, ketvirtasis – viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui.
Paskutinė pasaulinė gripo epidemija Žemę nusiaubė 1968-aisiais. Ją ir sukėlė minėtas virusas H3N2. Todėl tie, kurie šiemet pasiskiepijo, gali džiaugtis. Nors tikimybė susirgti išlieka, bent jau galima tikėtis švelnesnės ligos eigos, išvengti komplikacijų. Nepasiskiepijusiems iš tiesų yra ko nerimauti – kadangi ši viruso atmaina cirkuliavo seniai, natūralaus imuniteto jai praktiškai nėra.
Gripo virusas skirstomas į A, B bei C tipus. Epidemijas sukelia tik pirmieji du virusai. Greičiausiai plinta ir rimčiausias komplikacijas sukelia A tipo viruso atmainos. Mat kasmet ta pati atmaina būna šiek tiek kitokia. B tipo virusas mažiau kinta, todėl sukelia mažiau susirgimų, paprastesnė ligos eiga, mažiau komplikacijų.
„Gripo viruso epidemijos paprastai plinta iš pietų į šiaurę ir iš vakarų į rytus. Lietuvoje dažniausiai epidemija kyla vasario-kovo mėnesiais, tačiau atsižvelgiant į dabartinį sergamumo lygį, kuris jau yra vidutinis, tikėtina, kad šiemet gripas užklups vasarį“, - teigė specialistė.
Virusas aplinkoje išlieka ilgai
Gripo epidemijai nuvilnijus per Airiją bei Portugaliją, pradėta kalbėti apie tai, kad gripas seniai nesukėlė tiek daug komplikacijų. G. Amasenkovaitės teigimu, taip teigiančios šalys nepateikė praėjusių metų komplikacijų statistikos, tad nėra kaip palyginti. „Galbūt jos pačios ir pasiskaičiavo, tačiau mes tikrai negalime pasakyti kaip stipriai išaugo komplikacijų skaičius“, - sakė specialistė.
Anot specialistės, gripas kasmet visame pasaulyje sukelia tam tikras komplikacijas, kurios visuomet tos pačios: bronchitas, plaučių uždegimas, širdies ir kraujagyslių ar kitų lėtinių ligų paūmėjimai. Dėl šių komplikacijų kasmet pasaulyje miršta 250-500 tūkst. žmonių. „Kol Lietuvoje mirčių nuo gripo nėra, mums atrodo, kad problema neaktuali“, - svarstė pašnekovė.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama iki sergamumo pakilimo. Tačiau šiemet vakcina atitinka cirkuliuojantį virusą, todėl specialistė teigia, kad tikimybė susirgti net pasiskiepijus epidemijos metu yra mažesnė nei visai nesiskiepijus. Po vakcinacijos imunitetas tam tikroms gripo atmainoms išlieka tik metus. Vis dėlto manoma, kad šiokia tokia organizmo atmintis lieka, todėl nuolat besiskiepijantys žmonės, net ir susirgę, išvengia komplikacijų arba jos būna švelnesnės.
„Kurioje būtent šalyje epidemija prasidės pirmiausiai, niekas niekada nežino. Galbūt Airijoje gripas pradėjo plisti dar rudenį, todėl epidemijos lygį pasiekė anksčiau. Beje, Airijoje skiepai nuo gripo nėra labai populiarūs. Kita vertus, epidemijos pratrūksta net ir šalyse, kurių gyventojai skiepijasi labai aktyviai“, - sakė G. Amasenkovaitė.
Pernai Lietuvoje epidemija prasidėjo kiek anksčiau – sausio mėnesį, tačiau vėliau buvo visur atšaukta. Epidemijos banga buvo pakankamai siaura. Šalys, kurios jau patyrė gripo epidemiją, teigia, kad ji šiemet buvo gan išplitusi.
Gripo viruso plitimas labai priklauso nuo klimatinių sąlygų. Jis labiau mėgsta drėgmę, o plisti jam padeda stiprus vėjas. „Gripo profilaktikos priemonės – tradicinės: plauti rankas, nes virusas nusėda ant daiktų, nesilankyti žmonių susibūrimų vietose ar segant neiti į jas pačiam, čiaudint ar kosint prisidengti nosine ar bent jau delnu, dažniau valyti dulkes, nes jose virusas išlieka gan ilgai, vėdint patalpas. Pakanka vieno sergančio žmogus, kad jis per vieną dieną užkrėstų, pavyzdžiui, visą savo kolektyvą“, - įspėjo specialistė.
