„Galima teigti, kad emocijos – tai degalai, kurių „dėka“ žmogus gali imtis vienokios arba kitokios veiklos. Buityje tai patyrė kiekvienas. Kai žmogus emociškai prislėgtas, jis jaučiasi išsekęs ir fiziškai. Ir atvirkščiai – emociškai pakylėtas žmogus gali kalnus nuversti“, - teigė pašnekovas.
Lietuvoje viešėjęs svečias iš Ukrainos prisiminė seną alegoriją, kuri žmogų lygina su arklių tempiamu vežimu. Vežimas – tai žmogaus kūnas, arkliai – jo emocijos, o važnyčiotojas – protas. Kur link pastarasis nukreips arklius, ten vežimas ir judės, tačiau be arklių vežimas nepajudėtų nė iš vietos.
Anot J. Tertyčnio, ne veltui žmonės daugybę amžių svarstė, dėl ko jaudintis verta, o dėl ko – ne. Mat nuolat nerimaudami dėl visiškai nereikšmingų dalykų, mes išsenkame. „Žinoma, tai nėra paprasta. Nepasakysi sau: „Nuo šiandien aš dėl to ir to nebesijaudinsiu. Tačiau tam tikra emocijų higiena vis dėlto būtina“, - svarstė pašnekovas.
Mat ilgainiui į kairę ir dešinę švaistant savo emocijas iš pradžių žmogus jaučiasi tik pavargęs ir suirzęs, tačiau ilgainiui gal sutrikti vieno ar kito organo veikla. Šiuo klausimu yra kelios teorijas. Viena teigia, kad pažeidžiamos silpniausios kūno vietos.
Anot kitos teorijos, tam tikros emocijos pažeidžia labai konkrečius organus ir atvirkščiai – sutrikusi organų veikla pasireiškia ir emocine būsena. Pavyzdžiui, jei yra problemų dėl inkstų, žmogus išgyvena baimę. Kai sutrinka širdies veikla, žmogų be priežasties nuolat kamuoja nerimas. Plaučių ligos susijusios liūdesiu.
„Tai žino kiekvienas kinų medikas, neretai sugebantis diagnozuoti ligą pagal vyraujančias žmogaus emocijas“, - pasakojo Cigun praktikų žinovas.
Iš baimės tikrai galima mirti
Anot pašnekovo, emocijos tiesiogiai susijusios ir su mūsų imunine sistema. istorija žino ne vieną atvejį, kai teigiamų emocijų pakylėti žmonės neperšaldavo ekstremaliomis oro sąlygomis, netgi neužsikrėsdavo tokiomis ligomis, kaip cholera, maras. Taip pat žinoma, kad yra griaunančios emocijos. Aukščiausią vietą šioje skalėje užima baimė, nuo kurios žmogus gali net mirti.
„Pastebėtas ryšys tarp neigiamų emocijų ir krūties vėžio. Dėl fiziologinių ypatumų yra stipresnė apatinė moters kūno dalis, o viršutinė – silpnesnė. Todėl moterys mažiau atsparios neigiamoms emocijoms, dažnai jas išgyvena taip stipriai, kad jos paveikia ir kūną. Todėl, kalbant apie krūties vėžio profilaktiką, būtina prisiminti ir šį aspektą“, - svarstė J. Tertyčnis.
Tuo tarpu kitų onkologinių susirgimų priežasčių, anot jo, vien su emocijomis sieti negalima. Jos kur kas gilesnės. „Manoma, kad tai gali būti susiję su virusu, kuris keičia sistemą, pagal kurią vystosi žmogaus kūnas. Būtent todėl vėžį taip sunku gydyti“, - sakė pašnekovas.
Kaip atsikratyti neigiamų emocijų
Anot J. Tertyčnio, geresnę savijautą garantuojanti vidinė ramybė, deja, reikalauja žmogaus pastangų, o tai mums nepriimtina.
„Jei dar suvokiame, kad reikia treniruoti kūną, emocijų higienai laiko nerandame. Tačiau yra keletas labai paprastų priemonių save nuraminti. Pavyzdžiui, 5-15 min. per dieną dėmesį sutelkime dėmesį į savo kvėpavimą, stengdamiesi kvėpuoti teisingai – pilvu. Juk ne veltui nuo seno žinomas posakis: „Jūs susijaudinote? Giliai kvėpuokite“, - šyptelėjo pašnekovas.
Anot jo paprasčiausia atsikratyti kūne susikaupusių neigiančių emocijų per fizinę veiklą. „Kūnas, kaip labiausiai inertiška žmogaus dalis, geriausiai sugeba tai padaryti. Japonijoje šiam tikslui tarnauja viršininko lėlė, kurią talžydami tarnautojai gali išlieti įniršį. Aktorius Adriano Čelentano, jei prisimenate, kapojo malkas. Galima pabėgioti, namus sutvarkyti, padainuoti ką nors“, - pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo pašnekovas.
Taip pat emocijas puikiai išvalo vanduo, todėl labai sveika plaukioti, kuo dažniau praustis po dušu, o neturint tokios galimybės – rankas maždaug iki alkūnių keletui sekundžių pakišti po tekančiu šaltu vandeniu. Na, ir visiškai laiko nekainuojantis senovės išminčių receptas – kuo daugiau juoktis.
Emocijos ir ligos
Kad emocijos susijusios su mūsų sveikata pripažįsta ir tradicinės medicinos atstovai bei psichologai. Ne veltui atsirado posakis, kad visos ligos – nuo nervų.
Bene labiausiai su emocijomis siejamos širdies ir kraujagyslių bei skrandžio ligos. Pavyzdžiui, žmonės, kurie nuolat patiria psichologinę įtampą, stresą bei kaustomi įvairiausių baimių problemų dažniau turi problemų su kraujospūdžiu.
Anot psichoterapeutų, širdies skausmai bei ritmo sutrikimai neretai susiję su meilės ir gyvenimo džiaugsmo trūkumu. Normaliai funkcionuoti šiems organams nepadeda ir ilgai nepamirštamos nuoskaudos, pyktis, pavydas, baime, netgi gailesti sau ar kitiems.
Plaučių problemos siejamos su baime „kvėpuoti“, kitaip tariant, nepasitenkinimu, nemokėjimu atsipalaiduoti ir imti iš gyvenimo tai, ką šis duoda.
Kosulys taip pat laikomas gniaužiamų emocijų pasekmė. Kadangi neigiamos emocijos tiesiogiai veikia mūsų imuninę sistemą, „nurydami“ visą susikaupusį stresą, mes ilgainiui galime pradėti chroniškai kosėti.
Sloga nuo seno laikoma baimės išraiška. Taip pasąmonė mums bando pasakyti, kad mes tik manome, kad esame viskuo patenkinti, o iš tiesų ramybės neduoda giliai viduje užslopintas skausmas, liūdesys, nerimas ar baime dėl ateities. Beje, ypač vaikams sloga neretai atsiranda, kai bijoma kažkokio konkretaus įvykio.
Kaip apsauginė reakcija į galimą nemalonų įvykį gali atsirasti ir galvos skausmais. Be to, galvos skausmas – savotiškas signalas, kad kūnui reikia pailsėti ir mes neturėtume jo versti kažko daryti.
