Rožinio kaspino istorija

Kaspino, kaip kovos prieš krūties vėžį simbolio, tradicija kilo aštuntame dešimtmetyje JAV, kai Charlotte Haley, 68 metų moteris, kurios duktė, sesuo ir močiutė sirgo krūties vėžiu, ėmė gaminti persiko spalvos kaspinėlius ir platinti juos prekybos centruose.

Prie kaspinėlių buvo pritvirtintas užrašas: „Nacionalinio vėžio instituto metinis biudžetas – 1,8 bilijonai dolerių, tačiau tik 5 procentai jų skiriami vėžio prevencijai. Įsisekite šį kaspinėlį ir taip priverskite įstatymų kūrėjus bei Ameriką susimąstyti“.

Vėliau kaspino idėja kilo ir legendinės kosmetikos „Estee Lauder“ kūrėjos palikuonei Evelyn Lauder, kuri pati tik neseniai buvo laimėjusi savo asmeninį mūšį su krūties vėžiu. Keletą metų trukę ginčai su pirmojo persikų spalvos kaspino autore Charlotte Haley baigėsi išmintingu teisininkų sprendimu – kaspinas turi būti kitos spalvos. Tuomet esą baigsis visi ginčai dėl autorystės.

E. Lauder nutarė, kad rožinė spalva labiausiai atitiks kovos prieš krūties vėžį idėją – tai moteriškumo, gyvybingumo, optimizmo, sveikatos spalva, turinti raminamąjį poveikį ir mažinanti stresą. Rožiniai kaspinai ėmė puošti „Estee Lauder“ produkciją, o į kovai prieš krūties vėžį skirtus fondus byrėjo gausios aukos, surinktos pardavus kaspinus. Netrukus ir kiti verslo banginiai užsikrėtė rožinio kaspino idėja, taip paleisdami į pasaulį rožinio kaspino „virusą“.

Sergančiai moteriai – labai svarbus dėmesys

„Spalio mėnesį visas pasaulis susivienija kovoje prieš krūties vėžį ir tarsi pražysta kukliais rožiniais kaspinais. Tą mėnesį rožinis kaspinas segimas dalykinio švarko atlape, puošia mobiliuosius telefonus, raktų pakabukus ar net automobilių antenas.

Spalis neretai būna net vadinamas rožiniu mėnesiu, o ši spalva jau seniai tapo – moteriškumo, vilties, sveikatos spalva, visame pasaulyje suprantama kaip kovos ir pergalės prieš klastingą ligą simbolis. Džiaugėmės, kad šį tradicija prigyja ir Lietuvoje.

Kadangi pačiai teko susidurti su klastinga liga, galiu iš patirties pasakyti – nebyliai išreikšta parama ir solidarumas nepažįstamai moteriai, kuri šiuo metu kovoja su vėžiu, sergantį žmogų nuteikia labai viltingai ir pozityviai,“ - teigė akcijos Lietuvoje iniciatorė, „Rožinio kaspino draugijos“ vadovė Erika Umbrasaitė.

Įsisegdami kaspiną, anot jos, mes tarsi prisimenate moteris, kurių netekome, ir pasidžiaugiame tomis, kurios sugrįžo į gyvenimą.

„Rožinio kaspino draugija“ ketina išdalinti 20 tūkst. rožinių kaspinėlių. Solidarumo su krūties vėžiu sergančiais žmonėmis simbolius specialiai šiai progai nuvėlė sunkią psichikos negalią turintys žmonės.

Rožiniai kaspinėliai nemokamai dalinami kosmetikos bei parfumerijos salonų tinkle „Kristiana“ bei platinami su žurnalu „Moteris“.

Lietuvoje galėtų pasveikti apie 90 proc. moterų

Lietuvoje krūties vėžys kasmet diagnozuojamas 1200 moterų. Tai pagrindinė 40 – 55 metų amžiaus moterų mirties priežastis. Tarp daugiau nei 40 tūkst. visame pasaulyje nuo krūties vėžio mirštančių moterų daugiau nei 500 jų miršta Lietuvoje.

Anot statistikos, net apie 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei apie ligą sužino laiku. Nors situacija Lietuvoje gerėja ir vis dažniau liga išaiškinama ankstyvosiose stadijose, tačiau dar dažnai moterys pastebėjusios pakitimus krūtyse laukia skausmo, o krūties vėžys dažniausiai nesukelia jokių nemalonių pojūčių ir tyliai tūnodamas stiprėja.

Kiekviena moteris kartą per mėnesį turėtų pasitikrinti savo krūtis, o pastebėjusi odos spalvos ar tekstūros pakitimus, pakitusią spenelio ar krūties formą ar užčiuopusi darinuką krūtyje nedelsdama kreiptis į gydytoją.

Kartą per metus bendrosios praktikos gydytojas bei ginekologas privalo apžiūrėti moterims krūtis. Jei medikai to nedaro, moterys pačios turėtų priminti jų pareigas.

Nuo 40 metų moteris kas dvejus metus turėtų daryti mamogramą. Nuo 50 iki 70 metų už mamografijos tyrimą pagal krūties vėžio prevencijos programą mokėti nereikės. Vyresnėms nei 70 metų moterims, esant įtarimui, šeimos gydytojas privalo išrašyti siuntimą išsamiems nemokamiems tyrimams.