„Lietuviai turi didžiuotis senų laikų tradicija valgyti košes. Dažnas užsienietis net nežino, kas yra grikiai. Žodžiu, lietuviškų patiekalų spektras labai įvairus. Aišku, riebalų nemažai ir vyrauja gyvūniniai, bet tai šiaurietiškos virtuvės bruožas. Kita vertus, kalbant apie šių laikų lietuvių virtuvę, negalėčiau teigti, kad lietuviai valgo labai blogai ar riebiai“, - įsitikinusi pašnekovė.
Lietuviška dieta
Vis dėlto dietologė įspėja, kad lietuviams vis dar būdinga pakankamai dažnai suvalgyti keptą mėsos gabalą ar tų pačių cepelinų, užuot pasisotinus daržovėmis ir vaisiais. Taip pat per daug vartojame grietinės ir sviesto.
„Tiesa, lietuviai perima ir kitų šalių papročius, vis dažniau valgo jų tradicinius patiekalus. Kai kada tai naudingas įprotis, kai kada – ne, - teigė D. Pipiraitė. - Pavyzdžiui, neišvengiamai dažnesniu reiškiniu tampa vadinamo „greito maisto“, saldžių vaisvandenių vartojimas. Tačiau gerai, kad lietuviai perima Viduržemio jūros regiono, Azijos šalių tradicijas valgyti daugiau žuvies“.
Pasak dietologės, dėl gausaus aliejaus vartojimo vietoj sočiųjų gyvūninių riebalų, daržovių, vaisių ir jūros gėrybių produktų pastaruoju metu daug pagyrimų sulaukia Viduržemio jūros regiono virtuvė. Lietuviams fiziologiškai ji nesvetima.
Tiesa, Lietuvoje sunku gauti šviežių ir skanių jūros produktų, daržovių, vaisių, o šaldyti dalį savo gerųjų savybių praranda. „Todėl siūlau nepamiršti tradicinių mūsų daržovių. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai yra puikus gaminys, kurį galime valgyti visą žiemą“, - teigė pašnekovė.
Kinų virtuvė – riebi
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiarėja kinų virtuvė. „Tai nieko keista. Mat Vakarams adaptuota kinų virtuvė siūlo daug mėsos ir žuvies patiekalų“, - svarstė D. Pipiraitė. Tačiau mitybos specialistės pataria ja per daug nesižavėti. Nors Lietuvoje galima dažnai girdėti nuomonę, kad kinų patiekalai yra pakankamai sveiki, nes produktai labai trumpai apdorojami termiškai, jie visgi pakankamai riebūs.
„Todėl palaikyčiau dar ne tokios populiarios, bet mažiau kaloringos japonų virtuvės mėgėjus, nors aišku, persivalgyti galima ir japoniško maisto. Beje, apie tradicinę kitos šalies virtuvę nelabai galima spręsti paragavus jų maisto Lietuvoje“, - sakė pašnekovė.
Kurių virtuvių patiekalai turi mažiausiai kalorijų, dietologė nesiryžo vertinti. „Daugybės tautų virtuvė puiki – pavyzdžiui, prancūzų, graikų, japonų, o kiek dar yra šalių šalelių, kurios tikrai turi kuo didžiuotis.
Tačiau nereikia nuvertinti lietuvių virtuvės bei tapatinti jos su cepelinais. Atsiverskime knygą apie tradicinius lietuvių valgius ir pamatysime, kiek ten puikių „dietinių“ patiekalų: grikių ar rupių miltų blynai, žirnių košė, vadinamoji grucė (miežinių kruopų košė)“, - įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, vargdieniai mūsų protėviai, ko gera, valgė tikrai sveikiau nei mes. Tačiau ir dabartiniai lietuvių valgymo įpročiai vis dar išlaikę archajiškumo, o tai didelis privalumas, lyginant su Vakarų šalimis.
Pavyzdžiui, sveikos mitybos piramidės pagrindą net Amerikoje sudaro grūdiniai produktai, o mes turime gilias jų vartojimo tradicijas. „Aišku, daug kam tai nėra labai skanus ir subtilus maistas, tačiau vakariečiai turėtų ko iš mūsų pasimokyti. Tiesiog mes patys savęs nevertiname“, - sakė dietologė.
Sveikos mitybos abėcėlė
Koks maistas yra sveikiausias? Anot D. Pipiraitės, žmogaus pasirinkimą lemia jo požiūris į maistą, darbą ir sveikatą. Todėl pamokslauti neverta – kiekvienam savo.
„Tačiau planuojant savo mitybą, skiriant jai deramo dėmesio, įmanoma išvengti riebių pakelės patiekalų pirkimo. Visada verta su savimi turėti vaisių, jogurto, ruginę bandelę.
Taip pat daug naudingiau sumuštinį „susitepti“ patiems namuose nei pirkti jį degalinėje ar prekybos centre. Sumuštinis nebūtinai yra blogas maistas. Jau geriau suvalgyti sumuštinį su žuvimi ar neriebia mėsa, negu visą dieną likti alkanam. Tuo tarpu valgyti gaminių iš riebios maltos mėsos, tešlos, riebių paukštienos kepinių tikrai neskatinu“, - teigė pašnekovė.
Dietologė nepataria piktnaudžiauti ir gausiai parduodamais pusgaminiais. „Bet kokį ne namuose pagamintą patiekalą reikėtų priskirti žemesnei kategorijai, nes namuose šeimininkė, gamindama patiekalą, nedės kuo pigesnių ingredientų, kurie neretai dedami į pusgaminius“, - įsitikinusi A. Pipiraitė.
Anot dietologės, norintiems maitintis pagal sveikos mitybos taisykles, mėsos kasdien valgyti nebūtina. Mes ir taip gauname daug baltymų. Be mėsos, jų yra žuvies produktuose, kiaušiniuose, riešutuose. Riebią, keptą mėsą reikėtų keisti virta.
„Baltymų žmogus turi gauti kasdien. Pageidautina, kad 2 kartus per savaitę baltymų šaltinis būtų jūriniai produktai, kokius 2 kartus – mėsa. Reikėtų valgyti kuo daugiau nekaloringų augalinių produktų – kruopų, neriebiai paruoštų makaronų, kuo rupesnės duonos, daržovių, vaisių.
Virtos bulvės taip pat nėra blogas ar kaloringas maistas. Kasdien reikėtų valgyti ir pieno produktų, nes tai puikus kalcio šaltinis. Tačiau gyvūninių riebalų – sviesto, grietinės, kaip ir dešros, lašinių, reikėtų vengti ir keisti juos augaliniais – ypač salotoms ar kitokiems padažams“, - patarė dietologė.
Būtų idealu valgyti 4-5 kartus per dieną. Daugiausiai maisto turėtume suvalgyti per pusryčius ir pietus, o vakarienei palikti mažesnį kiekį bei vaisius. Tačiau tiems, kurie sočiausiai valgo vakare, taip pat nebūtina save „plakti“.
Anot D. Pipiraitės, jei žmogus valgė pusryčius ir vakarienę, soti vakarienė dar nėra toks blogis, koks būtų, jei žmogus apskirtai valgytų tik vakare. Svarbiausia, kad maistas nebūtų riebus.
Apie ką nepagalvojame
Lietuviškos virtuvės nepeikia ir mitybos specialistas dr. Rimantas Stukas, tačiau jis įspėja, kad riebalai sudaro žymiai didesnę dalį paros maisto nei turėtų. Pavyzdžiui, gerai, kad žmonės vartoja daug pieno produktų, bet renkasi juos per riebius. Mat riebus maistas skanesnis.
„Rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja vos 7-8 proc. gyventojų, - teigė mitybos specialistas. - Daug kas jau žino, kad aliejus sveikesnis nei gyvūninės kilmės riebalai, bet ir jo vartoja per daug. Mat pamiršta, kad gramas kiaulienos taukų ir aliejaus turi tas pačias 9 kcal.
Per didelis maisto kaloringumas didina cholesterolio kiekį kraujyje. Juolab kad gautų kalorijų žmonės nesudegina. Tarpukario Lietuvoje žmonės valgė ir lašinius, ir riebią mėsą, bet ir dirbdavo sunkiau“.
Be to, maistas per daug skaninamas druska, kuri didina kraujospūdį. Druskos žmogaus organizmui užtektų tiek, kiek jos yra natūraliai maiste. Lygiai taip pat reikėtų mažinti cukraus vartojimą. Mėsos per dieną užtektų 100-200 g. Tai nedidelė pietų porcija.
Daug kas žino, kad sveikiau valgyti paukštieną, tačiau ją virdami pamiršta nulupti odą, kurioje yra labai daug cholesterolio. Jo taip pat labai daug liežuviuose, kiaušinio tryniuose, ikruose.
