Mobilioji brigada
Nacionaliniame kraujo centre kasdien kraują duoda iki 200 donorų. Šioje įstaigoje užregistruota 31 tūkstantis donorų. Bent dvi Nacionalinio kraujo centro medikų brigados kasdien imti kraujo važiuoja į įvairius kolektyvus, didesnes žmonių susibūrimo vietas. Šią savaitę mobilioji Nacionalinio kraujo centro brigada lankėsi ir „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje.
„Mano nuomone, duoti kraujo – kiekvieno sveiko žmogaus pareiga. Šio savo poelgio nevadinu altruistišku. Man kraujo donorystė – visų pirmiausia žmogiški natūriniai mainai. Šiandien kraujo reikia kažkam, tačiau po mėnesio, metų ar dešimties gali nutikti ir taip, kad mano pačios gyvybę išgelbėti galės tik kraujo perpylimas. Duodantis kraujo žmogus parodo, kad jam svarbūs kiti, kad jis rūpinasi pats savimi“, – sakė 22 metų žurnalistė.
Dvigubai vyresnė kolegė Kraujo donore pirmąkart tapo tada, kai teko operuoti jos tėvą. Medikai paprašė duoti kraujo, nes jo trūko. Suorganizavusi tam giminaičių būrį, moteris pajuto, kad donore būti gali ir dažniau.
Vienkartiniai ir nuolatiniai
Būsimiems kraujo donorams Kraujo centro darbuotojai pirmiausia nustato kraujo grupę, rezus faktorių, Kell antigeną, hemoglobino kiekį. Kodėl kiekvienąkart nustatinėjama kraujo grupė, juk daugumai donorų ji įrašyta vairuotojo pažymėjime ar net pase?
„Kad nepasitaikytų klaidų, kurios gali būti labai skaudžios. Vairuotojų pažymėjimuose jos nėra retos. Mano pačios pažymėjime buvo įrašyta pirmoji kraujo grupė, o ji yra ketvirta“, – sakė VšĮ Nacionalinio kraujo centro technologė Alina Zakševskaja.
Beje, atlikus tyrimus, užpildžius donoro anketą ir pasikalbėjus su gydytoju paaiškėja, kad ne kiekvienas norintis gali duoti kraujo. Iš 15 pasiryžusiųjų nemokamai duoti kraujo „Valstiečių laikraščio“ redakcijos darbuotojų to daryti negalėjo tik viena. „Paprastai duoti kraujo negalima dėl persirgtų ir turimų ligų, naudojamų vaistų arba pernelyg mažo hemoglobino, nešiojamų virusų. Kraujo davimas neturi pakenkti būsimo donoro sveikatai“, pastebėjo VšĮ Nacionalinio kraujo centro gydytojas transfuziologas Zigmantas Levickas.
Pasak jo, vyrai labiau negu moterys bijo adatos dūrio, tačiau dažniau tampa nuolatiniais donorais. „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje šįkart moterų kraujo davė daugiau negu vyrų, bet kas žino, kiek jų taps nuolatiniais donorais? Tik kelios jau nebe pirmą kartą kraujo davusios kolegės neabejojo, kad kraujo duoda ne paskutinį kartą.
Keturi iš dešimties – nemokami
VšĮ Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistė Juratė Vaidelienė džiaugėsi, kad žmonės tampa sąmoningesni, patys kolektyvai, darbdaviai vis dažniau kviečia Nacionalinio kraujo centro medikų brigadas. Šiemet liepos mėnesį donorai buvo ypač aktyvūs – Vilniuje surinktos 3279 kraujo donacijos, kone ketvirtadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Maždaug 4 iš dešimties donorų kraujo duoda nemokamai.
J.Vaidelienė ir Z.Levickas įsitikinę, kad tai aktyvaus donorystės propagavimo ir žmonių sąmoningumo rezultatas, gražūs pagalbos kitiems ženklai.
„Donorystės esmė – pasitikėjimas. Jei žmogus ateina duoti kraujo norėdamas padėti kitiems, jis neslėps savo ligų ar negalavimų, o dėl pinigų neretai elgiasi kitaip. Visa atsakomybė tenka Kraujo centro medikams. Nacionaliniame Kraujo centre, kaip ir kitose ES šalyse, naudojama moderni įranga, kuri leidžia maksimaliai užtikrinti kraujo saugumą“, – sakė J.Vaidelienė.
Link nemokamos donorystės Lietuvoje pasukta vos prieš kelerius metus.
Privalumai ir minusai
VšĮ Nacionalinio kraujo centro gydytojas transfuziologas Z.Levickas pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus apsisprendimas duoti kraujo labai brangus.
Anot jo, vien nemokama donorystė Lietuvoje dar sunkiai įsivaizduojama, tam šalies ekonominė padėtis nėra palanki.
„Kompensacija mokama ne už patį kraują, o už žmogaus apsilankymui Kraujo centre skirtą laiką, kelionės išlaidas“, – sakė Z.Levickas, pastebėjęs, kad rytais Nacionaliniame kraujo centre dažniau lankosi mokami, o pavakare, po 17 valandos – nemokami donorai.
„Būna ir taip: nemokamai kraujo duodantys studentai kartais ateina dideliu būriu prieš kurio nors gimtadienį ir duoda kraujo už pinigus, nes jų neturi šventei, o po to vėl už kraują užmokesčio neprašo“, – pastebėjo gydytojas transfuziologas.
