Kaklo skausmais ir karščiavimu prasidėjusi liga niekam iš pradžių nekėlė didelio nerimo, pediatrė skyrė pacientei antibiotikų. Savaitgalį mergaitė dar bendravo su draugais internetu, o jau kitądien nebegalėjo pati kvėpuoti. Kadangi iš pradžių nebuvo aiški tikroji bėda, ketvirtokė pirmiausia pateko į infekcijŲ skyrių. Čia atlikus tyrimus ir nustačius diagnozę ligonė buvo perkelta į VUVL onkohematologijos centrą. Deja, medikų taikytas gydymas nepajėgė nugalėti įsisiautėjusios ligos - mergaitės gyvybė užgeso praėjus vos kelioms savaitėms nuo pirmųjų tarsi nekaltų simptomų pasirodymo. Rimtomis sveikatos bėdomis nesiskundusios, gyvos ir linksmos ketvirtokės dalia sukrėtė mokytojus, tėvus bei vaikus ir paskatino svarstymus, ar įmanoma tokią ligą pastebėti anksčiau ir nuo jos apsisaugoti.
Puolė itin agresyviai
Vaikai, kitaip nei suaugusieji, dažniausiai suserga ūmia leukemija. Maždaug 80 proc. jų nustatoma ūmi limfoblastinė leukemija, 20 proc. - ūmi mieloblastinė leukemija. Ligos pikas - antri-septinti gyvenimo metai.
Pasak VUVL onkohematologijos skyriaus, į kurį patenka vaikai iš visos Lietuvos, vedėjos Sigitos Stankevičienės, mūsų šalyje prieinami visi būtini vaistai, medikai nuolat konsultuojasi su kolegomis užsienyje. 98 proc. atvejų liga, pradėjus specifinį gydymą, atsitraukia.
Kilmė tebėra paslaptis
Sakoma, kad kiekvienas mūsų nešiojasi onkogeną, tačiau vieniems lemta susirgti, kitiems - ne. Kai navikinių ląstelių - blastų - atsiranda daugiau nei įprasta, prasideda onkologinis procesas. Deja, apie leukemijos kilmę mokslas iki šiol nieko aiškaus negali pasakyti. Neįrodyta, kad ligai atsirasti padeda paveldimumas. Manoma, ją gali paskatinti radiacija, elektromagnetinis spinduliavimas, cheminės medžiagos, aplinkos tarša. Tačiau priežastys, sutrikdančios normalią kraujodarą, anot S.Stankevičienės, dažniausiai būna kelios. Beje, Lietuvoje atlikti tyrimai nepatvirtino, kad ši liga labiau būdinga tam tikriems regionams, ypač esantiems šalia Ignalinos atominės elektrinės. Pasak medikės, po Černobylio avarijos gretimoje Baltarusijoje buvo nustatytas padidėjęs sergamumas skydliaukės vėžiu, tačiau tokios priklausomybės su leukemija neaptikta. Nors manoma, jog mobiliųjų telefonų skleidžiamos bangos gali skatinti smegenų auglių atsiradimą, panašus ryšys su leukemija taip pat neįrodytas.
Atrodo visiškai sveiki
Leukemija paprastai vystosi 4-5 metus. Tačiau vaikai labai gyvybingi, nemoka planuoti savijautos, tempia, kiek gali, o prasta jų būklė gali atsiskleisti tik visiškai praradus jėgas. "Dažnai ūmia leukemija suserga iš pažiūros visiškai sveiki vaikai. Mus, gydytojus, tėvai tikina, kad jie jautėsi gerai, kai kurie niekada gyvenime nebuvo vartoję antibiotikų. Pranešti, jog sūnus ar duktė sunkiai serga, kad laukia sudėtingas gydymas, tikrai nėra paprasta", - neslepia S.Stankevičienė.
Pasak jos, leukemija pasireiškia labai skirtingai. Iš pradinių, įvairių ir daugeliui ligų būdingų simptomų medikams labai sunku spręsti, kad reikia ieškoti būtent kraujo ligos. Vaikui gali paprasčiausiai skaudėti galvą, jis greičiau pavargsta, pakyla temperatūra, bet tai būdinga ir sergant elementariomis virusinėmis ligomis. Kai kuriems pas onkohematologus patekusiems pacientams liga iš pradžių pasireiškė paprasčiausia sloga. "Kiekvienam karščiuojančiam vaikui juk neįtarsi leukemijos, tad gydytojų taktika iš pradžių skirti antibiotikus dažniausiai yra tinkama", - pažymi hematologė. Anot jos, leukemiją pranašaujantis mazgiukas kakle taip pat gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kaip reakcija į virusinę arba bakterinę infekciją, jei yra sugedęs dantukas, ausies uždegimas, tonzilitas ir kt. Kai kurie vaikai pirmiausia kreipiasi dėl sąnarių ar kaulų skausmo, tačiau minėti skausmai būdingi ir reumatui.
Pasitaikė atvejų, kai liga buvo nustatyta atlikus profilaktinį kraujo tyrimą prieš einant mokyklą. Tačiau jis gali ir neparodyti pavojingų pakitimų. Diagnozę patvirtina tik kaulų čiulpų tyrimas, kuris poliklinikoje neatliekamas.
Taikoma polichemoterapija
Ypač agresyvia limfoblastinės leukemijos forma susirgusiai pradinukei, anot S.Stankevičienės, gydymas buvo pradėtas iš karto. Tačiau liga sparčiai komplikavosi, blastų kiekis padidėjo dvigubai. Nepadėjo nei standartinis, nei itin stiprus gydymas. Laimė, 98 proc. atvejų pradėta gydyti liga atsitraukia. Lietuvoje taikomos tokios pat gydymo schemos kaip visame pasaulyje. Medikai jas vadina chemoterapijos protokolais. Vaikams taikoma polichemoterapija - kai nežinoma, kas sukelia ligą, ji veikiama plačiu vaistų spektru. Leukemijai gydyti naudojamus citostatikus siekiama tobulinti taip, kad jie sukeltų kuo mažesnį šalutinį poveikį kitiems organams, o maksimalus rezultatas būtų pasiektas vartojant mažesnes dozes.
Tačiau vėlesnės ligos eigos negalima prognozuoti. Daugiau kaip 10 proc. atvejų leukemija atsinaujina, o tada gali prireikti ir kaulų čiulpų transplantacijos. Pasak S.Stankevičienės, rasti donorų nėra sunku, bet tai priklauso nuo konkretaus vaiko: vienam ligoniukui tinkamų donorų atsiranda dešimtys, o kitam - vos vienas kitas visame pasaulio kaulų čiulpų banke.
Pasveikusiuoju laikomas tas, kuriam liga nepasikartoja penkerius metus.
Sergamumas nekinta
S.Stankevičienės teigimu, statistiniai duomenys nerodo didelių sergamumo pokyčių. Panašus dėsningumas išlieka dešimtmečius - kasmet leukemija suserga maždaug 30 vaikų. Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, ši liga užklumpa 3-4 nepilnamečius iš 100 tūkstančių.
2006-aisiais, kai leukemija susirgo tik 14 vaikų, medikai nudžiugo - tai buvo mažiausias skaičius per bene dvidešimt metų. Manyta, kad galbūt Lietuva kapstosi iš šios nelaimės. Tačiau sulyginus gimstamumo ir migracijos rodiklius, nebeliko pagrindo džiūgauti. Pernai buvo nustatyti jau 22 leukemijos atvejai.
Galima pasveikti
Jau surengta ne viena fotografijų paroda, per kurią į žiūrovus žvelgė leukemija sergančių vaikų akys. Visą pasaulį apskriejo režisieriaus A.Matelio dokumentinis filmas "Prieš parskrendant į žemę".
Tačiau tryliktus metus onkohematologijos skyriuje dirbanti S.Stankevičienė teigė, jog su spauda tenka bendrauti retai. Gal taip yra dėl to, kad kol kas negalima pranešti daugiau optimizmo suteikiančių naujienų nei dėl ligos kilmės, nei dėl jos profilaktikos. Vilties atsiranda tik praeitį lyginant su dabartimi. Juk dar iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio leukemija Lietuvoje buvo nepagydoma, o iki 1982-ųjų nebuvo nė vieno išgyvenusio vaiko.
1986-aisiais VUVL atidarytas onkohematologijos skyrius. Jame dirbusi doc. Usonytė iš konferencijos, vykusios tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, parsivežė pirmąsias leukemijos gydymo špargales. Nuo to laiko ir skaičiuojami pasveikę vaikai. 1991-aisiais pirmuosius savo darbo rezultatus pristatę Lietuvos hematologai pademonstravo, kad šią klastingą ligą galima ne tik valdyti, bet ir ją įveikti.
