Į slogą negalima numoti ranka

Peršalus retai kada išvengiama slogos. Liaudyje yra sakoma, kad negydoma sloga praeina per savaitę, gydoma – per 7 dienas. Kas yra sloga, kodėl ja susergama ir kaip iš tiesų patartina elgtis – gydytis, ar nesigydyti? Kokios priemonės slogai gydyti yra veiksmingiausios? Kokios galimos slogos komplikacijos?

Atsako VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos doc. dr.

Vytautas Kasiulevičius.

Sloga yra peršalimo simptomas. Jos metu dėl rinovirusų sukelto uždegimo gleivinė paburksta ir pradeda gaminti gausiai tekantį sekretą. Nėra visiškai vienodo slogos standarto – jeigu sloga yra tik peršalimo simptomas, tai ji paprastai praeina greitai (per 5–7 dienas). Tokia sloga yra serozinė, skysta, kaip žmonės sako, bespalvė, dėl nuolatinio tekėjimo labai varginanti.

Jeigu sloga yra be karščiavimo, bet „tekanti“, „varvanti“ (t. y. serozinė), pirmąsias tris dienas gana sunku su ja susidoroti, bet paskui ji pradeda mažėti, ir jeigu nėra temperatūros – tai tik peršalimas.

Dažniausiai slogai gydyti vartojami simpatomimetikai, arba „sutraukiantys“ vaistai. Tai vaistinės medžiagos, kurios stimuliuoja vegetacinės (nevalingos) nervų sistemos simpatinės dalies alfa adrenoreceptorius ir sukelia nosies gleivinės kraujagyslių susitraukimą.

Noriu perspėti, kad tokių vaistų vartojimas daugiau kaip 5 dienas gali sukelti pripratimą, jie tampa nebeveiksmingi, o sloga tiesiog nebepraeina. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją ir nuspręsti dėl kitokio gydymo. Gripui sloga paprastai nebūdinga, bet ji dažnai prisideda kaip papildoma komplikacija.

Tačiau sloga gali būti ir sinusito simptomas. Sinusitas gali atsirasti gana greitai – tai bakterinis prienosinių ančių uždegimas. Toks požymis – pūlingos išskyros iš nosies gali reikšti, kad reikia skirti gydymą antibiotikais. Paprastai sinusitas turėtų būti diagnozuojamas detalesniais, t. y. radiologiniais, tyrimais.

Kada reikia imtis tokio tyrimo? Pacientas galėtų ir pats nuspręsti, nes dažnai žmonės patys teisingai pastebi, kad kažkas negerai, jų sloga pasikeitė. Jeigu sloga sergate 7 dienas ir atsirado karščiavimas, skausmas veide, kaktoje, pasirodė geltonos pūlingos išskyros, tai reikia atlikti prienosinių ančių rentgenogramą.

Jeigu sloga nepraeina per 5–7 dienas, reikia kreiptis į gydytoją. Dažnai žmonės, sergantys pūlinga sloga, tinkamai nesigydo po keletą savaičių, kol ateina pas gydytoją su „žydinčiu“ sinusitu. Aš nemanau, kad reikia gerti antibiotikus profilaktiškai, daugelis tų susirgimų yra virusiniai ir sloga praeis savaime.

Bet sinusitas irgi gali sukelti sudėtingas komplikacijas – smegenų abscesus ir sepsį, todėl jį reikia gydyti. Peršalimo komplikacijų gali būti įvairių, jis dažnai pasireiškia ne tik sloga, bet ir gerklės skaudėjimu, sausu kosuliu, todėl reikia įvertinti, ar nėra simptomų, kurie rodo, kad pažeidimas plinta vis giliau, apima kvėpavimo takus.

Vystosi bronchitas arba net plaučių uždegimas. Paprastai tokiems susirgimams būdingesnė aukšta temperatūra, kosulys. Tuomet geriausia kreiptis į gydytojus.