„Laive visi karščiavo, manėme, kad tai angina. Prašėme kapitono, kad mus patikrintų medikai. Niekas mumis nepasirūpino“,- prisiminė S.Švačijus.

Pernai įvairiose pasaulio vietose, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Jūros medicinos centro duomenimis, mirė 17 Lietuvos jūrininkų.

„Šis skaičius neatspindi tikrovės. Gal pusės mirusiųjų mes nežinome“,- sakė Jūros medicinos centro vadovas Steponas Romualdas Skačkauskas.

Mirtys registruojamos civilinės metrikacijos biuruose. Kai Klaipėdos biure prie pavardžių buvo įrašoma ir profesija, gydytojas pastebėjo, kad per metus miršta per trisdešimt jūrininkų. Dažnai jūroje ištinka staigi mirtis, kurios priežastys nustatomos ne iš karto. Gali būti širdies smūgis, kraujotakos ligos. Prie pusiaujo plaukiojančius jūreivius dažniausiai pakerta tropinė maliarija. Nors nuo jos skiepijama, būtina kiekvieną dieną gerti vaistus, nėra visiškos garantijos, kad jos pavyks išvengti.

Nepatikimi laivai

Jūrininkų darbas pasaulyje pripažįstamas kaip pavojingas. Tarptautinė darbo organizacija priėmė per keturiasdešimt konvencijų ir tiek pat rekomendacijų dėl jūrininkų darbo. Iki smulkmenų nurodyta, koks darbo režimas, sveikatos apsauga, netgi maitinimas turi būti laivuose.

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektoriai uostuose nuolat tikrina laivus, plaukiančius su patogiomis vėliavomis, klausinėja jūrininkų, kuo skundžiasi. Išplaukus į tolimus vandenis, kartais net tarptautinės organizacijos tampa bejėgės.

Dažniausiai jūreiviai skundžiasi, kad blogai maitinama, prastas geriamas vanduo. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža patarė jūrininkams pasiklausinėti apie įdarbinimo agentūrą ir laivą, kuriame žada dirbti. Dalis jūrininkų, susivilioję didesniu atlyginimu, pasirenka prastus laivus.

„Nepatikimų laivų savininkams darbuotojų sveikata nėra svarbi. Plaukiodami su tokiais laivais jūrininkai susigadina sveikatą, neatgauna uždirbtų pinigų. Dalis atlyginimo dažniausiai mokama nelegaliai. Prastuose laivuose jūrininkai praranda ir socialines garantijas“,- sakė P.Bekėža.

Dirba senukai

Gydytojas S.R.Skačkauskas jūrininko profesiją laiko pavojinga. Jam keista, kodėl jūrininkams nustatytas toks pat pensinis amžius kaip ir bet kuriam piliečiui. Jo nuomone, plaukiojus 15–20 metų jūrininkams dėl sunkaus darbo pradeda lįsti įvairios ligos. Gydytojas mano, kad jūrininkų pensinis amžius turėtų būti 55 metai. S.R.Skačkauskas išvardijo per dvidešimt neigiamų veiksnių, kurie turi įtakos jūrininkų sveikatai. Tai nuolatinė vibracija laive, šaltis, naktinis darbas, triukšmas, klimato zonų ir laiko juostų kaita, nereguliarus lytinis gyvenimas. Dažniausiai jūrininkai serga širdies, kraujagyslių, inkstų ligomis.

S.R.Skačkauskas pastebėjo, kad į jūrą plaukia vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Daugiausiai yra jūrininkų nuo 40 iki 60 metų. Kasmet jūrininkai turi pasitikrinti sveikatą. Bet, pasak S.R.Skačkausko, jei jūrininkas nepasirūpins savo sveikata, niekas už jį to nepadarys. „Jūrininkai nenoriai tikrinasi savo sveikatą, dažnai negeria privalomų vaistų, net žinodami, kad gali užsikrėsti tokia pavojinga liga kaip maliarija. Jie bijosi šalutinio vaistų poveikio“,- kalbėjo gydytojas.

Perka pažymas

Kiekvienais metais medicininėje komisijoje apsilanko apie 13 tūkstančių jūrininkų. Plaukti į jūrą gydytojai neleidžia tik dėl rimtų sveikatos sutrikimų. Pernai 39 jūrininkams nebuvo leista dirbti laivuose. Po metų galima eiti antrą kartą komisiją ir jei gydytojai mato, kad jūreivio sveikata pasitaisė, – leidžia plaukti į jūrą. Gydytojas pastebėjo, kad jūrininkai slepia ligas ir nors turi rimtų sveikatos sutrikimų – vis tiek veržiasi į jūrą.

„Galima juos suprasti. Dvidešimt metų jūroje praplaukiojęs žmogus nenori kito darbo. Ką gali veikti kapitonas sausumoje?“- retoriškai klausė S.R.Skačkauskas.

Daugelis jūrininkų rizikuoja ir medicinines pažymas tiesiog nusiperka. S.R.Skačkauskas rodė šūsnį padirbtų pažymėjimų. Anksčiau jūreiviai nusipirkti medicininę pažymą galėdavo prie buvusio žvejybos uosto vartų. 2002 metais buvo itin paplitę suklastoti pažymėjimai. Prieš kelis metus nelegalius pažymų prekeivius išgaudė Klaipėdos VPK Jūrų uosto policija. Dabar gydytojai retai bemato suklastotus sveikatos pažymėjimus.

Gydo kapitonai

Laivuose gydytojų nebeliko. Net keltai, kurie plukdo po kelis šimtus keleivių, neturi laivo gydytojo. Už įgulos sveikatą atsako laivo kapitonas ir vyriausiasis kapitono pavaduotojas. Jie išklauso dešimties dienų pirmosios pagalbos ir medicininės slaugos kursus.

S.R.Skačkauskas sakė nepavydintis laivo kapitonams tokios atsakomybės. Jis dešimt metų plaukiojo žvejybiniuose laivuose ir žino, kaip sunku suteikti medicininę pagalbą jūroje. Ypač sunku nustatyti diagnozę ne specialistui, kuris neturi reikiamos gydytojų nuojautos.

Laive kapitonas suteikia pirmąją pagalbą, gali suleisti nuskausminamųjų. Ypatingais atvejais kviečiamas sraigtasparnis ir ligonis gabenamas į artimiausią ligoninę.

Užsienio jūrininkus, atplaukusius į Klaipėdos uostą, priima visos miesto ligoninės. Per metus tokių atvejų pasitaiko tik keletas. Šalia Jūrininkų ligoninės netgi yra aikštelė nusileisti sraigtasparniui. Išplaukę į tolimus kraštus Lietuvos jūrininkai taip pat gali gydytis artimiausio miesto ligoninėje.

Skambučiai net naktį

S.R.Skačkauskas bet kuriuo paros metu pasirengęs padėti kapitonams, patarti, ką reikia daryti, kokius vaistus suleisti. Dažniausiai konsultacijos prireikia dėl traumų ir staigių kraujotakos sutrikimų – infarktų, insultų. Būna atvejų, kai skambina ir dėl žarnyno ligų, netgi dėl hemorojaus. Tą dieną, kai kalbėjomės, gydytojas sulaukė skambučio iš Pietų Amerikos uosto.

„Laivo kapitonas klausė, ką daryti – vienam jo darbuotojui staigiai suskaudo krūtinę. Įtariau, kad infarktas, pasiūliau suleisti vaistų ir kuo greičiau gabenti į krantą. Jau maniau, kad ligonis neišgyvens, bet sraigtasparniu jį greitai nuskraidino į krantą ir suteikė pagalbą“,- susijaudinęs aiškino gydytojas.

Jis minėjo, kad įgyta patirtis laivuose jam padeda atsitikus nelaimei konsultuoti laivo kapitoną. „Nors yra nustatyta, kokie medikamentai turi būti laive, toli gražu ne visi laikosi tų nuostatų. Ilgai plaukiojęs žinau, kokie vaistai ir įrankiai laive būna“,- sakė gydytojas.

Sunku psichologiškai

Jūrininkai dėl specifinio darbo turi didesnę tikimybę susirgti psichinėmis, nervinėmis ligomis.

„Tik paplaukiojęs jūroje bent pusę metų gali suprasti, ką reiškia kasdieną trintis mažoje erdvėje su tais pačiais žmonėmis, nematyti šeimos, draugų. Po dviejų mėnesių pradedi visų neapkęsti“,- kalbėjo S.R Skačkauskas. Neišlaikę įtampos kai kurie jūrininkai tiesiog šoka per bortą.

Išskirtinis darbas turi įtakos ir jūrininko charakteriui. Jie būna uždari, griežti, įpratę prie įsakymų ir tvarkos. Gal dėl to kartais kyla problemų šeimoje, auklėjant vaikus.

Neatsitiktinai Jūrininkų medicinos komisijai privaloma pateikti pažymas iš Psichoneurologinio dispanserio ir Priklausomybės ligų centro.