Vilniečiai dažniau kreipiasi į privačius gydytojus. Šie dažnai vėluoja arba išvis nepateikia duomenų Visuomenės sveikatos centrui, todėl statistika gerokai iškreipiama. Gyventojai, neturintys laiko laukti poliklinikų eilėse, bando gydytis patys.

„Vilniečiai užsuka į bet kurią vaistinę ir vaistininkui padedant pasirenka vaistus. Arba tiesiog eina į darbą, net jei turi temperatūros. Bet kol į medikus nesikreipia, jų liga užregistruota nebūna“, – sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Klimašauskienė. Taigi sergančių gripu gali būti gerokai daugiau, nei rodo suvestinės.

Nesigydantys rizikuoja

Nors užsiėmę sostinės gyventojai neturi laiko sirgti, savo ištvermę bandyti pavojinga. Vos pajutus pirmuosius gripo simptomus reikia kelias dienas praleisti namie. Jeigu žmogus vis tiek prisiverčia eiti į darbą ar mokymosi įstaigą, gresia rimtos komplikacijos.

„Po gripo rimtesnėmis ligomis suserga beveik trečdalis ligonių. Dažniausiai tie, kurie gripo pradžioje negulėjo lovoje ir nesigydė“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų šeimos gydytoja Lina Vencevičienė. Ji priminė, kad gripu užsikrėsti labai paprasta. Tam nereikia tiesioginio kontakto, užtenka pusmetrio atstumu atsidurti šalia sergančio žmogaus. Taigi užkrato šaltiniu nesunkiai gali tapti sausakimši troleibusai ar eilė prekybos centre.

Vilniečius gelbsti skiepai

Įmonės, skiepijančios nuo gripo, turi savo versiją, kodėl vilniečiai tokie atsparūs. Jų atstovai tvirtina, kad sostinės gyventojai itin aktyviai naudojasi šių paslaugomis.

„Jeigu palygintume Vilnių ir Šiaulius, skiepų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, sostinėje yra dviem trečdaliais didesnis. Todėl nenuostabu, kad Šiauliuose jau paskelbta epidemija. Tiesiog Vilniuje veikiančių įmonių vadovai jau apskaičiavo, kad pigiau skiepui išleisti trisdešimt litų, nei savaitei prarasti darbuotoją“, – tvirtino UAB „Endemik“ direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šipkauskas.

Gripo simptomai:

temperatūra per 37 laipsnius pagal Celsijų;

krečiantis šaltis;

gerklės skausmas;

sausas kosulys;

raumenų maudulys;

nuovargis;

apetito stoka.

Galimos gripo komplikacijos:

pirminė virusinė pneumonija, antrinė bakterinė pneumonija (ūmios plaučių ligos, kurias sukelia gripas; gali tekti gultis į ligoninę);

bronchitas (iš susirgusiųjų gripu jis pasireiškia 10–30 proc. suaugusiems ir 12 proc. vaikams);

kvėpavimo takų lėtinių ligų paūmėjimas: bronchų astmos, lėtinės plaučių ligos;

vidurinės ausies uždegimas (būna apie 20 proc. vaikų, sergančių A gripo infekcija);

sinusitas (serga apie 8 proc. užsikrėtusiųjų gripu).

Gripo komplikacijų taikinyje:

6–23 mėn. amžiaus vaikai;

65 metų ir vyresni asmenys;

senelių ir žmonių, turinčių negalią, slaugos namų gyventojai;

vaikai ir suaugusieji iki 65 metų, sergantys lėtinėmis plaučių ir bronchų, širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis ligomis (cukriniu diabetu ir kt.), lėtinėmis inkstų ligomis ir kurių yra imunodeficitinė būklė;

vaikai ir paaugliai (nuo 6 mėn. iki 18 metų), vartojantys aspiriną;

moterys, kurioms gripo sezono metu (spalio–balandžio mėn.) bus antras ar trečias nėštumo trimestras.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Valdžios dangoraižyje dreba kėdės

Prasižengėliai tikisi malonės

Juvelyrai Lietuvoje neberanda aukso