Teigiama, kad sprendimas iš einamų pareigų atleisti vyresnius kaip 65 metų medikus priimtas bendrame susirinkime. Kai kuriems gydytojams pasiūlyta likti ligoninėje senjorų statusu: buvę skyrių vedėjai, profesoriai ir habilituoti daktarai gali dirbti ligoninėje puse etato, docentai, mokslų daktarai ar eiliniai gydytojai - ketvirtadaliu. Kai kurie medikai tokį pasiūlymą priėmė, kiti, pasijutę įskaudinti, apskritai atsisakė bendradarbiauti su ilgamete darboviete.
Po socialdemokratų sparnu?
Pokyčiai universitetinėje vaikų ligoninėje prasidėjo, konkursą eiti šios įstaigos direktoriaus pareigas praėjusių metų liepą laimėjus buvusiam Seimo nariui socialdemokratui J.Raistenskiui. Iki tol, po nesėkmingai pasibaigusių 2004-ųjų Seimo rinkimų, jis, taip pat laimėjęs konkursą, vadovavo Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dar anksčiau, prieš pasukdamas į politiką, 1982-1995 metais, J.Raistenskis ėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas.
"Juokinga būtų neigti, kad mums atsiųstas socialdemokratų žmogus. Jam atėjus valdžios dėmesys ligoninei padidėjo, pinigų atsiranda daugiau. Tačiau tai tikrai nėra blogiausias variantas", - LŽ aiškino artimiausi J.Raistenskio aplinkos žmonės.
Pats naujasis ligoninės vadovas kalbas, esą konkurso į vaikų ligoninės direktoriaus pareigas rezultatams įtakos galėjo turėti jo narystė valdančiojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje, vadina šmeižtu. "Norėčiau su taip kalbančiais žmonėmis pasiaiškinti, pažiūrėti į akis. Netgi svarstyčiau galimybę tai aptarti teisme", - piktinosi J.Raistenskis.
Konkurso vingiai
Universiteto vaikų ligoninės direktoriaus vieta tapo laisva dar 2006 metų birželį, kai iš pareigų savo noru pasitraukė tuometinis vadovas Genadijus Dolženka, teismo pripažintas kaltas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.
Vaikų ligoninės steigėjų - Vilniaus universiteto (VU) ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) - paskelbtas ir VU organizuotas konkursas eiti direktoriaus pareigas, turėjęs įvykti 2006 metų lapkritį, buvo atšauktas sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko sprendimu. Oficialiai teigta, kad konkursas buvo pradėtas nesilaikant patvirtintos tvarkos.
Neoficialiai medikai užsimena, kad tokiam SAM sprendimui įtakos turėjo kitos aplinkybės. Kaip teigiama, vadovauti universitetinei vaikų ligoninei tarp keturių konkurso dalyvių pretendavo ir tuometinė Utenos reabilitacijos ir ugdymo centro, įsteigto tos pačios Vilniaus universiteto vaikų ligoninės, direktorė Viktorija Sliesoraitienė. Ligoninės vadovus jau tuo metu pasiekdavo skundai dėl šios medikės veiklos - netrukus jie sudomino ir prokurorus. Po SAM atlikto audito paaiškėjo, kad nuo 1999 metų reabilitacijos centre buvo mokamas atlyginimas fiktyviai įdarbintiems asmenims, skirti pinigai fiktyviam remontui, būdavo atsilyginama ir už neskaitytas paskaitas bei projektinę dokumentaciją.
Šiaip ar taip, SAM ne tik nutraukė VU organizuotą konkursą, bet ir perėmė iš mokslo įstaigos šią funkciją - 2007-ųjų vasarą įvykęs konkursas eiti vaikų ligoninės direktoriaus pareigas jau rengtas ministerijos, dalyviams įvesta papildomų reikalavimų, tarp jų - turėti mokslinį laipsnį.
Skirtingos paskatos
Neoficialiai kalbama, kad kai kurie antrajam konkursui dokumentus pateikę medikai buvę paraginti dalyvauti kaip atsvara ankstesniems abejonių kėlusiems pretendentams. Bet kuriuo atveju iš keturių kandidatų du dirbo ir tebedirba universitetinėje vaikų ligoninėje - docentas Kęstutis Saniukas vadovauja Ortopedijos klinikai, medicinos dr. Kęstutis Trainavičius yra Vaikų chirurgijos klinikos vadovas.
Pasiryžimo siekti ligoninės direktoriaus posto neslėpė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius, Astmos, alergijos ir lėtinių plaučių ligų klinikos steigėjas bei vadovas profesorius Arūnas Valiulis. Šiame konkurse dalyvavo ir J.Raistenskis.
Kaip LŽ sakė SAM Teisės departamento vadovė Nerija Stasiulienė, konkursui kandidatai turėjo pristatyti įstaigos penkerių metų darbo vizijas, vėliau buvo egzaminuojami žodžiu. Konkurso komisiją sudarę steigėjų - VU ir SAM - atstovai pretendentų pasirodymą vertino balais, o juos susumavus buvo paskelbtas nugalėtojas.
Pasidomėjus, ar toks kandidatų vertinimas negali būti palaikytas subjektyviu, N.Stasiulienė teigė, kad tokiu atveju subjektyviu galima vadinti kiekvieną studentų laikomą egzaminą. "Manau, konkursas buvo labai objektyvus", - tikino ji.
Konkurse varžęsis profesorius A.Valiulis, pabrėžęs neturįs jokių pretenzijų kitiems dalyviams, neslėpė jo dokumentus išnagrinėjęs padedamas teisininkų. "Jie sakė, kad teisinių pažeidimų nebuvo. Kokie yra kitokie psichologiniai dalykai, tai labiau susiję su pačia konkursų organizavimo tvarka. Ją reikėtų keisti, - svarstė profesorius. - Man atrodo, kad tvarka galėtų būti geriau apgalvota, reglamentuota. Buvo pasiūlymas panašius konkursus organizuoti centralizuotai, nes sudarant progines konkursų komisijas paskui galima manyti, jog kai kas nebuvo padaryta iki galo."
Vaikų ligoninės vadovu tapęs J.Raistenskis atmeta prielaidas, kad konkurso organizavimo tvarka galėjo sudaryti galimybes laimėti būtent jam. "Dėl konkurso eigos - klausimas ne man. Tokios buvo žaidimo taisyklės, - pabrėžė ligoninės vadovas. - Jaučiuosi labai tvirtas. Savo žiniomis, patyrimu, administraciniais gebėjimais galiu rungtis su bet kuo, ir ne tik Lietuvos mastu."
Darbuotojai nerimauja
Šią savaitę J.Raistenskis, kalbėdamas apie darbą paliekančius Vaikų ligoninės medikus, LŽ teigė privalėjęs galvoti apie racionalesnį įstaigos lėšų naudojimą. Pasak jo, 2006-ųjų duomenimis, šioje medicinos įstaigoje, turėjusioje beveik 5 mln. litų skolų, gydytojų dirbo per daug. Neontologijos skyriaus išlaidos viršijo pajamas 40 proc., Chirurgijos centro, sukurto sujungus pirmiau veikusius tris chirurgijos skyrius, - 10 proc., Konsultacijų poliklinikos išlaidos pajamas viršijo dvigubai.
Nors universitetinėje vaikų ligoninėje veikia net keturios darbuotojų interesus ginančios profsąjungos, jų atstovai LŽ aiškino nenorį viešai kalbėti apie pokyčius šioje gydymo įstaigoje. "Natūralu, kad daug kas liko nepatenkinti priimtu sprendimu. Mums kilo įtarimų, jog naujasis vadovas atsiveda savo komandą, tuo labiau kad ligoninės administracijoje atsirado naujų veidų, o eilinių medikų buvo atsisakoma", - pasakojo nenorėję būti įvardyti profsąjungų atstovai.
Jų nuogąstavimus stiprina tai, kad atsiradęs naujas ligoninės direktoriaus pavaduotojo ekonomikai ir valdymui postas pasiūlytas J.Raistenskio kolegei iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos - jį užėmė Kasos Paslaugų analizės skyriaus vedėja Sigita Burokienė.
Taip pat naujai sukurtą pavaduotojo mokslui etatą dalijasi du medikai - intervencinę pediatriją kuruoja J.Raistenskio konkurentas kovoje dėl ligoninės direktoriaus posto dr. K.Saniukas, konservatyviąją - profesorius Vytautas Usonis. Tiesa, šių dviejų medikų atlyginimai pradėjus eiti naujas pareigas nepakito - puse etato tapę direktoriaus pavaduotojais, jie prarado pusę etato pačių vadovaujamuose Ortopedijos bei Pediatrijos centruose.
Savo postus išsaugojo anksčiau šias pareigas ėjęs pavaduotojas konservatyviajai medicinai dr. Kazimieras Binkis ir pavaduotoja intervencinei medicinai dr. Olga Zimanaitė. Kalbėdamas su LŽ J.Raistenskis užsiminė neatmetantis galimybės, kad ateityje abi šias sritis kuruos vienas žmogus.
"Pas mus įvyko kai kurie revoliucingi dalykai, o tokiu atveju visi niekada nebūna patenkinti, - neslėpė direktoriaus pavaduotojas dr. K.Saniukas. - Tačiau tai, kas dabar daroma, man labai patinka. Tai, ką kalbėjome beveik dešimt metų, dabar pajudėjo per 3 mėnesius. Iki šiol dirbome neskaičiuodami, ėjome į minusą, tačiau iš tiesų turime dirbti intensyviau, su mažesniu žmonių skaičiumi, ir uždirbti tiek pat, nes esame organizacija, kuri turi išsilaikyti pati."
